Puslapis kraunamas...
Lietuvos Respublikos APLINKOS MINISTERIJA Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas
Meniu kraunamas...
 
svetainės medis email print
 

Informacija apie priimtus sprendimus dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių

2012-10-24 Informacija apie priimtą sprendimą dėl suskystintų gamtinių dujų importo terminalo ir su juo susijusios veiklos infrastruktūros objektų statybos ir veiklos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu

2012-10-24

1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas:
AB „Klaipėdos nafta“, Burių g. 19, 91003, Klaipėda, tel.: (8 46) 391 772, faksas: (8 46) 311 399, el. paštas: info@oil.lt.

2. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas:
UAB „Sweco Lietuva“, V. Gerulaičio g.1, 08200, Vilnius, tel.: (8 5) 262 2621, faksas: (8 5) 261 7507, el. paštas: info@sweco.lt.

3. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas:
Suskystintų gamtinių dujų importo terminalo ir su juo susijusios veiklos infrastruktūros objektų statyba ir eksploatacija.

4. Planuojamos ūkinės veiklos vieta:
Poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) ataskaitoje buvo išnagrinėtos 2 galimos suskystintų gamtinių dujų importo terminalo (toliau – SkGDIT) vietos alternatyvos: I alternatyva - SkGDIT įrengimas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto dalyje ties Kiaulės nugaros sala, Klaipėdos mieste; II alternatyva – SkGDIT įrengimas Baltijos jūroje ties Būtinge, Palangos mieste.
I alternatyva. SkGDIT įrengiamas pietinėje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto dalyje ties Kiaulės nugaros sala (sąlyginio centro koordinatės (LKS94) X=61737008, Y=319918), Klaipėdos mieste, Klaipėdos apskrityje. Dujotiekis, kurio ilgis bus apie 18 km, nuo SkGDIT iki magistralinių dujotiekių sistemos tiesiamas iki magistralinio dujotiekio Klaipėda – Jurbarkas, Kiškėnų kaimas, Dovilų seniūnija, Klaipėdos rajonas. Dujotiekis kerta Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių teritorijas. Dujų apskaitos stotis (toliau – DAS) bus pastatyta Kiškėnų kaime, Dovilų seniūnijoje, Klaipėdos rajone, Klaipėdos apskrityje.
II alternatyva. SkGDIT įrengiamas Baltijos jūroje ties Būtinge (sąlyginio centro koordinatės (LKS94) X=6213347, Y=308380), Šventosios seniūnijoje, Palangos mieste. Dujotiekis tiesiamas nuo SkGDIT iki esamo magistralinio dujotiekio Šiauliai – Klaipėda, Saulažolių kaimas, Dauparų – Kvietinių seniūnija, Klaipėdos rajonas. Dujotiekis tiesiamas per Palangos miesto, Kretingos, Klaipėdos rajonų savivaldybių teritorijas.
PAV ataskaitoje pateikta išvada, kad apibendrinus planuojamos ūkinės veiklos (toliau - PŪV) alternatyvų vertinimo ir palyginimo (aplinkosauginio, techninio ir ekonominio) rezultatus nustatyta, kad SkGDIT statybai ir eksploatacijai įgyvendinti optimaliausia yra I vietos alternatyva – SkGDIT statyba ir eksploatacija – pietinėje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto dalyje ties Kiaulės nugaros sala ir pasirinkus dujotiekio trasos variantą IA taikant dujotiekio trasos atskirų ruožų subalternatyvas IAa1, IAd, IAe, IAh, IAj, IAI, I Am, IAn.


5. Planuojamos ūkinės veiklos aprašymas:
Alternatyvų analizė. PAV ataskaitoje buvo išnagrinėtos galimos SkGDIT vietos ir technologinės alternatyvos bei su SkGDIT susijusios dujotiekio trasos alternatyvos. Nagrinėtos vietos alternatyvos aprašytos Sprendimo 4 punkte.
SkGD terminalo statybos/įrengimo technologinės alternatyvos. PAV ataskaitoje išnagrinėtos šios SkGDIT alternatyvos: a) stacionarus SkGDIT jūroje; b) SkGDIT sausumoje; c) SkGD laivas – saugykla su dujinimo įrenginiu. Išgarinėtos dujinimo įrenginio alternatyvos: a) atviros konstrukcijos garintuvas; b) panardinto degiklio garintuvas; c) vamzdelinis garintuvas su apvalkalu. Išnagrinėtos SkGD laivo – saugyklos švartavimosi alternatyvos: a) tvirtinimas naščiais; b) tvirtinimas prie panardinto bokštelio; c) įtvirtinimo ir švartavimo aikštelės. Atlikus technologinių alternatyvų analizę nustatyta, kad optimaliausias variantas yra SkGD laivas – saugykla su dujinimo įrenginiu (vamzdeliniu garintuvu su apvalkalu), kuris švartuosis prie įtvirtinimo ir švartavimo aikštelės.
Dujotiekio įrengimo technologinės alternatyvos. PAV ataskaitoje nagrinėtos dujotiekio vamzdyno įrengimo alternatyvos. Dujotiekio vamzdyno atskirų ruožų įrengimas gali būti vykdomas: a) atviru būdu, kasant tranšėja sausumoje ir Kuršių marių ar Baltijos jūros dugne; b) betranšėjiniu būdu (uždaru būdu) – prasigręžiant atitinkamame gylyje nuo žemės paviršiaus. Dujotiekio statybos metu bus naudojamos abi dujotiekio įrengimo alternatyvos.
Toliau sprendime pateikiama informacija tik apie SkGD laivą – saugyklą su dujinimo įrenginiu (vamzdeliniu garintuvu su apvalkalu), kurio statybos ir eksploatavimo vieta parinkta pagal vietos I alternatyvą.
SkGDIT – paskirtis priimti ir saugoti suskystintas gamtines dujas (toliau – SkGD), jas dujinti ir tiekti į magistralinių dujotiekių tinklą. Metinis SkGDIT pajėgumas yra apie 2 – 3 mlrd. Nm3 gamtinių dujų per metus, iki 11 mln. Nm3 gamtinių dujų per parą. Planuojamas SkGDIT apkrovimas 30 – 100 proc.
Objektai ir įrenginiai. SkGDIT sudaro šie objektai: 1) SkGD laivas – saugykla su dujinimo įranga; 2) švartavimosi ir tvirtinimo aikštelės; 3) tilteliai tarp objektų; 4) gamtinių dujų iškrovimo platforma; 5) aptarnavimo platforma; 6) jungiamasis dujotiekio vamzdynas.
SkGD laivas – saugykla. SkGD laivo – saugyklos paskirtis – priimti ir saugoti SkGD. SkGD laivas – saugykla – tai modernizuotas įprastinis stacionariai įtvirtintas SkGD transportavimo laivas. Pagrindiniai SkGD laivo - saugyklos parametrai: talpa – 170 000 m3, ilgis – 294 m, plotis – 46 m, grimzlė – 12,6 m. SkGD laivo – saugyklos pagrindinės technologinės dalys: 1) dujinimo įrenginys, kurio projektinis našumas – 460 000 Nm3/h, paduodamas slėgis į magistralinio dujotiekio tinklą 55 bar.; 2) variklių skyrius, kuriame yra visa laivo funkcionavimui reikalinga įranga – 2×41 MW dujinimui skirti garo katilai, pagalbinis 12,6 MW garo generatorius, 5,86 MWe ir 3×7,8 MWe varikliai su elektros generatoriais, konverteriai ir transformatoriai, vandens siurbliai, kaminai, jūrinio dyzelino talpyklos bei kita technologinė įranga; 3) kompresorių patalpa, kurioje yra 6 kompresoriai, kurių pagrindinė paskirtis sukelti SkGD slėgio lygį dujinimo proceso metu; 4) 4 SkGD rezervuarai, kurių bendras tūris 170 000 m3.
Švartavimosi ir tvirtinimo aikštelės. Prieplaukoje bus įrengtos 3 švartavimosi aikštelės ir 6 tvirtinimo aikštelės, skirtos SkGD laivui - saugyklai švartuoti ir įtvirtinti. Švartavimosi ir tvirtinimo aikštelės įrengtos ant į dugną įgilintų polių. Švartavimo aikštelės paskirtis - SkGD laivo – saugyklos švartavimuisi bortu ir jo įtvirtinimui lynais. Švartavimosi aikštelės plotas – 144 m2. Dviejose švartavimo aikštelėse įrengti 30 m aukščio priešgaisriniai bokštai. Tvirtinimo aikštelės paskirtis – SkGD laivo – saugyklos pritvirtinimui lynu. Aikštelės plotas – 144 m2.
Jungiamieji tilteliai. Jungiamųjų tiltelių paskirtis - SkGD laivą – saugyklą aptarnaujančiam personalui patekti į bet kurį SkGD terminalo objektą. Aukšto slėgio dujų iškrovimo platforma, švartavimosi ir tvirtinimo aikštelės tarpusavyje sujungtos tilteliais.
Aukšto slėgio gamtinių dujų iškrovimo platforma. Paskirtis – aukšto slėgio gamtinių dujų perdavimui iš SkGD laivo – saugyklos į dujotiekio vamzdyną. 792 m2 aikštelė įrengiama ant į dugną įgilintų polių. Platformoje yra dvi aukšto slėgio dujų krovimo rankovės. Aukšto slėgio dujų rankovės visą laiką bus prijungtos prie SkGD laivo – saugyklos tam, kad užtikrinti ir garantuoti nenutrūkstamą gamtinių dujų perdavimą į vamzdyną. Jos atjungiamos tik remonto ir aptarnavimo tikslais arba avariniu metu. Numatomas jų pajėgumas 480 000 Nm3/val., esant 55 barų slėgiui. Platformoje įrengti tilteliai, techninio aptarnavimo kranai, dujų vamzdyno valymo prietaisas, priešgaisrinių putų gamybos ir tiekimo sistema.
Aptarnavimo platforma. Aptarnavimo platformos paskirtis – SkGD laivo - saugyklos aptarnavimui. Platformos plotas – 792 m2. Platformoje įrengta elektros energijos paskirstymo įranga, avariniai generatoriai elektros energijos gamybai, rezervuarai dyzelino saugojimui, dyzeliniai priešgaisriniai vandens siurbliai.
Jungiamasis dujotiekis ir dujų apskaitos stotis. Paskirtis sujungti SkGD terminalą su magistralinių dujotiekių vamzdynais ir tiekti gamtines dujas vartotojams. Vamzdyno nominalus skersmuo – DN 700. Dujų srautas apie 460 000 Nm3/val. (11 mln.Nm3/parą). Maksimalus slėgis iš SkGD terminalo – 60 bar, maksimalus slėgis dujotiekio vamzdyne – 54 bar, minimalus slėgis dujotiekio vamzdyne – 25 bar. Projektinė dujų temperatūra – 5°C. Dujotiekio ilgis – 18 km. Ties pasijungimu į magistralinį dujotiekį pastatyta DAS, skirta tiekiamų dujų apskaitai.
Technologiniai procesai. Eksploatacijos metu vykdomi šie pagrindiniai technologiniai procesai: SkGD transportavimas/atvežimas į SkGDIT; SkGD perpylimas iš tanklaivio į SkGD laivą – saugyklą; SkGD laikinas saugojimas SkGD laive - saugykloje; SkGD dujinimas ir tiekimas į magistralinių dujotiekių sistemą; visų technologinių objektų ir procesų aptarnavimas ir priežiūra.
SkGD transportavimas/atvežimas į SkGDIT. SkGD tanklaiviai yra specialūs laivai, turintys dvigubą korpusą. SkGD tanklaivių ilgis gali siekti iki 345 m, plotis iki 53,8 m, grimzlė – apie 12 m. SkGDIT planuojama aptarnauti SkGD tanklaivius, kurių talpyklų talpa apie 140 000 – 150 000 m3. SkGD tanklaivį į uostą įveda 4 uosto vilkikai. Įvedimo ir laivo ėjimo uosto akvatorija metu laikinai stabdomas laivų judėjimas. SkGD tanklaivio įplaukimas, apsisukimas ir prišvartavimas prie SkGD laivo - saugyklos užtruks apie 3 val. Analogiška procedūra bus taikoma SkGD tanklaivį išplukdant iš uosto. SkGD tanklaiviai švartuojami prie SkGD laivo – saugyklos rytinio borto ir tvirtinami lynais.
SkGD perpylimas iš SkGD tanklaivio į SkGD laivą – saugyklą. Prišvartavus SkGD tanklaivį prie SkGD laivo – saugyklos SkGD pumpuojamos į SkGD laivą – saugyklą žemoms temperatūroms atspariomis lanksčiomis žarnomis. SkGD perpumpavimo metu ant laivų korpusų pastoviai purškiamas vanduo – „vandens užuolaida“, kad atsiradus SkGD nuotėkiui būtų išvengta laivo korpuso pažeidimo dėl skysčio žemos temperatūros. Maksimalus siurblio, kurio SkGD pumpuojamos iš SkGD tanklaivio į SkGD laivą – saugyklą, našumas siekia 6 000 m3/val. (tokiu srautu SkGD tanklaivis būtų ištuštinamas per 24 – 28 val.).
SkGD laikinas saugojimas SkGD laive – saugykloje. SkGD dujinimas ir tiekimas į magistralinių dujotiekių sistemą. SkGD garavimas spartinamas naudojant dujinimo įrenginį. Dujinimo procesas gali vykti uždaru ir atviru arba kombinuotu kontūru. Dujinimo įrenginiui dirbant atviru kontūru naudojamas Kuršių marių vanduo, kurio temperatūra turi būti ne mažesnė negu 10°C. Uždaro kontūro metu paviršinis vanduo cirkuliuoja sistemoje ir kaitinamas garu neišleidžiant jo atgal į paviršinį vandens telkinį. Preliminariai SkGD dujinimą planuojama vykdyti kombinuotu būdu, t.y. 6 mėn. uždaru kontūru, 6 mėn. atviru kontūru (priklausomai nuo meteorologinių sąlygų ir vandens temperatūros). Atšildytos SkGD, t.y. iš skystos būklės pervestos į dujinę, tiekiamos iš SkGD laivo – saugyklos aukšto slėgio kolektoriumi per platformoje esančias iškrovimo rankoves tiekiamos į dujotiekio vamzdyną.
Technologinių objektų ir procesų aptarnavimas ir priežiūra. Visiems pagrindiniams technologiniams ir pagalbiniams procesams SkGD laivas – saugykla naudoja elektros energiją, kurią gamina pačiame laive esanti įranga. Vanduo iš Kuršių marių naudojamas variklių aušinimui bei dujinimo procese dezinfekuojamas nuo dumblių ir kitų mikroorganizmų. Tam naudojama elektrochloravimo principu veikianti antibiotinė sistema. Ši sistema iš Kuršių marių vandens išgauna chlorą, kuris vėliau įmaišomas į technologiniame procese naudojamą vandenį.
Kuro, energijos, išteklių naudojimas, atliekų susidarymas, išmetami/išleidžiami teršalai į aplinką. Elektros energiją gamina generatoriai, kuriuos suka dvejopą kurą (dujas ir/arba dyzeliną), galintys naudoti laivo varikliai. Kaip pagrindinis kuras naudojamos laivo rezervuaruose dėl aplinkos šilumos nugaravusios gamtinės dujos. Vidutiniškai sunaudojama 41252 t/m dujų ir 222 t/m dyzelino.
SkGD laivo-saugyklos eksploatacijos metu vanduo imamas iš Kuršių marių ir naudojamas šiuose technologiniuose procesuose: 1) dujinimo procese suvartojama - 252 000 m3/d arba 7 560 000 m3/m; 2) balastiniam vandeniui suvartojama – 53 000 m3/d arba 212 000 m3/m; 3) variklių ir pagalbinių įrenginių patalpų aušinimui suvartojama – 52 800 m3/d arba 1 584 000 m3/m; 4) vandens užuolaidai suvartojama –15 200 m3/m ; 5) garo katilų papildymui suvartojama – 15 m3/d arba 600 m3/m. SkGD laivo-saugyklos eksploatacijos metu gamybinių nuotekų nesusidaro. Susidaro buitinės nuotekos, kurios kaupiamos rezervuare ir atiduodamas nuotekas tvarkančiai įmonei. Ant SkGD laivo – saugyklos susidaro paviršinės nuotekos, kurios nuteka į aplinką; nuo galimai užterštų SkGD laivo – saugyklos vietų paviršinės nuotekos nuvedamos į lijalinių vandenų surinkimo rezervuarą.
SkGD laivo-saugyklos eksploatacijos metu iš stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių bus išmetami šie teršalai: CO – 205,334 t/m, NOx – 221,800 t/m, SO2 – 0,570 t/m, kietosios dalelės – 3,775 t/m.
Technologiniame procese, susijusiame su SkGD perkrovimu ir dujinimu, SkGD laive – saugykloje atliekų nesusidaro. Atliekos susidarys eksploatuojant ir aptarnaujant SkGD laivą – saugyklą, kurios atiduodamos atliekų tvarkytojams. 


6. Priemonių, numatytų neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo pasekmėms likviduoti aprašymas:

6.1. Statybos etape: 1) Dujotiekis nuo SkGDIT prieplaukos iki žemyninės dalies po Kuršių marių dugnu bus tiesiamas betranšėjiniu kryptinio gręžimo būdu, analogišku būdu dujotiekis bus tiesiamas ir po Karaliaus Vilhelmo kanalu ir Klaipėdos III vandenvietės SAZ II juostos teritorijoje. Vandenvietės SAZ II juosta turi būti „praeinama“ įsigręžus į vandensparinį sluoksnį maždaug 12 – 15 m gylyje „išeinant“ į paviršių SAZ III juostos teritorijoje. Gręžimas turi būti vykdomas nepažeidžiant vandensparinio sluoksnio ir neįsigiliant į žemiau slūgstantį tarpsluoksninį vandeningą horizontą. Gręžimo aikštelė ir gręžimo bei aptarnaujanti įranga turi būti dislokuota už vandenvietės SAZ II juostos ribos. 2) Prieš pradedant statybos darbus, bus nukastas ar nustumtas derlingas žemės sluoksnis į laikino saugojimo vietą. Užbaigus statybos darbus dirvožemis bus panaudotas pažeistų žemės plotų rekultivavimui, sutvirtinant juos daugiamečiais žoliniais augalais. 3) Saugant bestuburių, varliagyvių ir smulkiųjų žinduolių buveines planuojamo dujotiekio statybos metu rekomenduojama naudoti vikšrinę techniką. 4) Iki SkGDIT eksploatacijos pradžios hidrotechninėmis priemonėmis bus sutvirtintas Kiaulės nugaros salos šiaurinis šlaitas. Kiaulės nugaros salos kranto stabilumui užtikrinti bus taikomi techniškai pagrįsti kranto stabilumą užtikrinantys prevenciniai sprendimai. 5) Bus mokamos kompensacijos žemės savininkams dujotiekio apsaugos zonoje ir/ar nustačius servitutus.

6.2. Veiklos etapas: 1) Bus sutankintas vykdomo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Klaipėdos uosto krantų dinamikos monitoringo stebėjimo taškų tinklas tarp esamos krantinės Kuršių nerijoje  pabaigos ir Kiaulės nugaros salos pietinio galo, kasmetinius matavimus rekomenduojama vykdant 1-5 profiliuose. Vykdomas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos aplinkos monitoringas bus praplėstas papildomu stebėjimo tašku, leidžiančiu stebėti ir vertinti uosto teritorijoje vykdomos ūkinės veiklos galimą poveikį Kuršių marių ichtiofaunai. 2) Vykdant periodinius laivybos kanalo dugno valymo darbus, kurie būtini SkGDIT terminalo eksploatacijai, žuvų (nerštinės migracijos) laikotarpiu bus taikomos poveikio sumažinimo priemonės – planuoti valymo darbus atsižvelgiant į laikotarpius, kad valymo darbų poveikis žuvims būtų mažiausias, o esant būtinybei valymo darbus vykdant žuvų nerštinės migracijos laikotarpiu taikyti teisės aktuose nustatytą kompensavimo mechanizmą dėl žuvų ištekliams daromos žalos. 3) SkGDIT terminalui nustatytos apsaugos zonos, kurios pagrindinis tikslas – minimizuoti riziką visuomenei. Apsaugos zonos dydis nustatytas toks, kad už jo esantiems objektams dėl SkGDIT veiklos kylanti rizika būtų mažesnė už didžiausią leistiną rizikos visuomenei ribą, t.y. 10-4. Taikant 50% atsargos koeficientą tokios apsaugos zonos spindulys, skaičiuojant nuo laivų borto būtų 125 m. Taip pat nustatoma 250 m prevencinė zona, kurioje būtų draudžiama su SkGDIT veikla nesusijusių laivų inkaravimas bei ribojama navigacija ir 500 m  reagavimo (incidentų likvidavimo) zona, kurioje avarijos atveju būtų draudžiama navigacija, o uosto įmonėse stabdoma veikla ir pradedama evakuacija

7. Pateiktos poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvados:

7.1. 2012-08-30 Klaipėdos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2 -218 pritarė AB „Klaipėdos nafta“ suskystintų gamtinių importo terminalo ir su juo susijusios infrastruktūros objektų statybos ir veiklos PAV ataskaitai ir PŪV galimybėms.

7.2. 2012-07-27 Klaipėdos rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. T11-482 pritarė planuojamos suskystintų gamtinių dujų importo terminalo (SkGDIT) (pietinėje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto dalyje ties Kiaulės nugaros sala) ir su juo susijusios infrastruktūros (dujotiekio nuo SkGDIT iki planuojamo prisijungimo taško Klaipėdos rajone, Dovilų seniūnijoje, Kiškėnų kaime) statybos ir veiklos PAV ataskaitai. 2012-08-31 Klaipėdos rajono savivaldybės administracija raštu Nr. (5.1.42)-A5-4565 neprieštaravo PŪV pagal numatomą I alternatyvą.

7.3. 2012-07-23 Kretingos rajono savivaldybės administracija raštu Nr. (6.23)-D3-3379 suderino suskystintų gamtinių importo terminalo ir su juo susijusios infrastruktūros objektų statybos ir veiklos PAV ataskaitą ir PŪV galimybę pagal rekomenduojamą I alternatyvą.

7.4. 2012-07-25 Palangos miesto savivaldybė raštu Nr. (4.21.)-D3-2794 suderino suskystintų gamtinių importo terminalo ir su juo susijusios infrastruktūros objektų statybos ir veiklos PAV ataskaitą. 2012-08-03 Palangos miesto savivaldybė raštu Nr. (4.21.)-D3-2948 neprieštaravo PŪV pagal I alternatyvą (ties Kiaulės nugaros sala).

7.5. 2012-08-06 Klaipėdos visuomenės sveikatos centras raštu Nr. (7.13)-V4-2189 pritarė suskystintų gamtinių importo terminalo ir su juo susijusios infrastruktūros objektų statybos ir veiklos PAV ataskaitai ir PŪV galimybėms pasirinktoje vietoje.

7.6. 2012-08-13 Kultūros paveldo departamentas prie kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys raštu Nr.(13.3)2kl-67 nurodė, kad suskystintų gamtinių importo terminalo ir su juo susijusios infrastruktūros objektų statybos ir veiklos PAV ataskaitai pastabų neturi. 2012-09-12 Kultūros paveldo departamentas prie kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys raštu Nr.(13.3)2kl-75 neprieštaravo PŪV pagal suskystintų gamtinių dujų importo terminalo ir su juo susijusios infrastruktūros objektų statybos ir veiklos PAV ataskaitoje rekomenduotai I alternatyvai.

7.7. 2012-09-26 Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba raštu Nr.1-22-1683 (1.10) suderino suskystintų gamtinių dujų importo terminalo ir su juo susijusios infrastruktūros statybos ir veiklos PAV ataskaitą ir neprieštaravo planuojamai ūkinei veiklai.

7.8. 2012-08-21 Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie aplinkos ministerijos raštu Nr.(4)-V3-2117(7.16) pritarė PAV ataskaitos kokybei ir neprieštarauja, kad būtų įgyvendinama PAV ataskaitoje nagrinėta suskystintų gamtinių dujų importo terminalo ir su juo susijusios infrastruktūros statyba.

7.9. 2012-07-31 Lietuvos Respublikos energetikos ministerija raštu Nr.(11.10-13)3-2712 pritarė suskystintų gamtinių importo terminalo ir su juo susijusios infrastruktūros objektų statybos ir veiklos PAV ataskaitai ir pasirinktai PŪV vietai.

7.10. 2012-07-30 Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija raštu Nr.12-01-1189 pritarė PAV ataskaitai ir PŪV.

7.11. 2012-09-10 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija raštu Nr. 2D-4795 (24.19) pritarė parengtai PAV ataskaitai ir PŪV galimybėms pagal alternatyvą I (pietinėje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto dalyje ties Kiaulės nugaros sala).

7.12. 2012-08-23 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija raštu Nr.2-3882(112) suderino PAV ataskaitą, pritardama planuojamos ūkinės veiklos vietai ties Kiaulės nugaros sala (alternatyva I).

7.13. 2012-07-23 Lietuvos saugios laivybos administracija raštu Nr.6(1.15)3-841 nurodė, kad suskystintų gamtinių importo terminalo ir su juo susijusios infrastruktūros objektų statybos ir veiklos PAV ataskaitai pastabų neturi. 2012-07-24 Lietuvos saugios laivybos administracija raštu Nr.6(1.15)3-855 neprieštaravo PŪV pasirinktoje vietoje (alternatyva I).

7.14. 2012-07-24 VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija raštu Nr. UD-9.1.8-3480 suderino suskystintų gamtinių importo terminalo ir su juo susijusios infrastruktūros objektų statybos ir veiklos PAV ataskaitą ir neprieštaravo dėl PŪV įgyvendinimo galimybių pagal PAV ataskaitoje siūlomą planuojamos ūkinės veiklos alternatyvą I (pietinėje Klaipėdos jūrų uosto dalyje ties Kiaulės nugaros sala)

8. Visuomenės informavimas ir dalyvavimas:
Pranešimas apie parengtą PŪV PAV programą buvo išspausdintas 2011-12-07 respublikiniame laikraštyje „Lietuvos rytas“, 2011-12-07 Klaipėdos miesto laikraštyje „Klaipėda“, 2011-12-07 Klaipėdos rajono laikraštyje „Banga“, 2011-12-06 Kretingos rajono laikraštyje „Pajūrio naujienos“, 2011-12-07-10 Palangos miesto laikraštyje „Vakarinė Palanga“. 2011-12-07 pranešimai apie parengtą PŪV PAV programą buvo patalpinti Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Palangos miesto savivaldybių skelbimų lentose taip pat atitinkamų seniūnijų skelbimo lentose: Klaipėdos rajono savivaldybės Priekulės, Dovilų, Dauparų – Kvietinių, Kretingalės seniūnijų; Kretingos rajono savivaldybės Darbėnų, Kretingos, Žalgirio seniūnijų; Palangos miesto savivaldybės Šventosios seniūnijos.

Pranešimas apie viešą susirinkimą, kurio metu bus pristatyta PŪV ir PAV ataskaita buvo išspausdintas 2012-05-30 respublikiniame laikraštyje „Lietuvos rytas“, 2012-05-30 Klaipėdos miesto laikraštyje „Klaipėda“, 2012-05-30 Klaipėdos rajono laikraštyje „Banga“, 2012-05-29 Kretingos rajono laikraštyje „Pajūrio naujienos“, 2012-05-30 - 2012-06-02 Palangos miesto laikraštyje „Vakarinė Palanga“. 2012-06-01 pranešimai apie viešą susirinkimą buvo patalpinti Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Palangos miesto savivaldybių skelbimų lentose taip pat atitinkamų seniūnijų skelbimo lentose: Klaipėdos rajono savivaldybės Priekulės, Dovilų, Dauparų – Kvietinių, Kretingalės seniūnijų, Kretingos rajono savivaldybės Darbėnų, Kretingos, Žalgirio seniūnijų; Palangos miesto savivaldybės Šventosios seniūnijos.

Vieši visuomenės supažindinimai su PŪV ir PAV ataskaita įvyko:

2012-06-18, 1730 val. Klaipėdos miesto savivaldybės posėdžių salėje. Klaipėdos mieste vykusiame viešame visuomenės supažindinime dalyvavo UAB „Sweco Lietuva“, AB „Klaipėdos nafta“, „Hoegh LNG AS“ (Norvegija), „North America Risk Practice Environmental Resources Management (ERM)“ (JAV) atstovai, 3 žiniasklaidos bei 22 Klaipėdos miesto savivaldybės ir visuomenės atstovai. Susirinkimo metu gautas vieno asmens pasiūlymas. UAB „Sweco Lietuva“ asmeniui, pateikusiam pasiūlymą, atsakė raštu (2012-07-09, Nr. V1-2105).

2012-06-19, 1730 val. Klaipėdos rajono savivaldybės posėdžių salėje. Klaipėdos rajone vykusiame visuomenės supažindinime dalyvavo, UAB „Sweco Lietuva“, AB „Klaipėdos nafta“, „Hoegh LNG AS“ (Norvegija), „North America Risk Practice Environmental Resources Management (ERM)“ (JAV) atstovai, 2 Klaipėdos rajono savivaldybės ir 2 visuomenės atstovai. Susirinkimo metu gautas vieno asmens pasiūlymas. UAB „Sweco Lietuva“ asmeniui, pateikusiam pasiūlymą, atsakė raštu (2012-07-09, Nr. V1-2104).

2012-06-20, 17 val. Kretingos rajono savivaldybės posėdžių salėje. Kretingos rajone vykusiame visuomenės supažindinime dalyvavo UAB „Sweco Lietuva“, AB „Klaipėdos nafta“ atstovai, 2 Kretingos rajono savivaldybės atstovai. Susirinkimo metu pasiūlymų negauta.

2012-06-21, 1730 val. Palangos miesto savivaldybės posėdžių salėje. Palangos mieste vykusiame visuomenės supažindinime dalyvavo UAB „Sweco Lietuva“, AB „Klaipėdos nafta“ atstovai, 2 Palangos miesto savivaldybės atstovai, 1 visuomenės atstovas. Susirinkimo metu pasiūlymų negauta.

Taip pat visa dokumentacija susijusi su PŪV per visą PAV procesą buvo skelbiama ir viešai prieinama visuomenei AB „Klaipėdos nafta“ internetinėje svetainėje: http://www.oil.lt.

Departamentas, gavęs PAV ataskaitą, 2012-09-27 Departamento internetinėje svetainėje paskelbė visuomenei apie gautą AB „Klaipėdos nafta“ suskystintų gamtinių importo terminalo ir su juo susijusios infrastruktūros objektų statybos ir veiklos PAV ataskaitą bei nurodė datą iki kada visuomenė turi teisę kreiptis į atsakingą instituciją ir PAV subjektus jų kompetencijos klausimais, bei raštu pateikti informaciją dėl galimų pažeidimų nustatant, apibūdinant ir įvertinant galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai ar vykdant PAV procedūras. Per terminą, nustatytą Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos apraše (Žin., 2005, Nr. 93-3472; 2011, 108-5122), informacijos iš suinteresuotos visuomenės dėl galimų pažeidimų vykdant PAV procedūras negauta. 

9. Sprendimo pobūdis:
Atsižvelgiant į įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, planuojamos ūkinės veiklos pobūdį ir galimą poveikį aplinkai, planuojama ūkinė veikla – suskystintų gamtinių dujų importo terminalo ir su juo susijusios veiklos infrastruktūros objektų statyba ir veikla pietinėje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto dalyje ties Kiaulės nugaros sala – leistina.

Sprendimas priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2012-10-22 raštu Nr. (4)-LV4-3270.

Su sprendimu siejamos sąlygos:

1. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius, privalo įgyvendinti PAV subjektų išvadose pateiktose dėl PAV ataskaitos ir PŪV galimybių, nustatytas sąlygas.

2. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius privalo įgyvendinti ataskaitoje numatytas priemones neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo pasekmėms likviduoti.. 

Pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant sprendimą:

1. Atlikus PAV nustatyta, kad eksploatuojant SkGDIT nebus viršyti teisės aktuose nustatyti aplinkosauginiai ir visuomenės sveikatos normatyvai ir standartai. SkGDIT saugykloje įrengti pagrindiniai kurą deginantys įrenginiai (du po 41 MW galingumo katilai) atitinka šiuo metu geriausiai prieinamų gamybos būdų informacinio dokumento reikalavimuose nurodytas ribines vertes, dideliems kurą deginantiems įrenginiams. Atlikus teršalų sklaidos modeliavimą matematinio modelio programa ,,Aermod View” nustatyta, kad pagrindinių aplinkos oro teršalų pažemio koncentracijos prie artimiausių gyvenamųjų namų, neviršys nustatytų ribinių užterštumo verčių.

2. Statant ir eksploatuojant SkGDIT nebus padarytas reikšmingas neigiamas poveikis saugomoms teritorijoms, tame tarpe Kuršių nerijai kaip UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo objektui, kraštovaizdžiui, kultūros paveldo objektams, aplinkos orui, paviršiniam vandeniui, požeminio vandens ištekliams, žemės gelmėms, dirvožemiui augmenijai, gyvūnijai, socialinei aplinkai bei visuomenės sveikatai.

3. Siekiant sumažinti galimai įvyksiančių SkGDIT avarijų padarinius aplinkai ir siekiant užtikrinti žmonių saugą SkGDIT nustatytos apsaugos zonos, kuriose atitinkamai bus taikomos organizacinės ar techninės priemonės. SkGD laivo-saugyklos aptarnavimo prieplaukoje bus numatytos techninės priemonės gaisrinei saugai užtikrinti.

4. Numatytos priemonės neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo pasekmėms likviduoti.

5. Visi poveikio aplinkai vertinimo subjektai pritarė planuojamos ūkinės veiklos galimybėms pagal PAV ataskaitoje išnagrinėtą vietos I alternatyvą.

6. PAV ataskaitoje buvo atliktas PŪV alternatyvų palyginimas pagal: a) jų poveikį aplinkai statybos ir veiklos metu, b) jų įgyvendinimui numatytus PŪV objektus, c) jų įgyvendinimui reikalingo laiko sąnaudas ir terminus, d) jų statybai ir įrengimui reikalingus kaštus. Atlikus alternatyvų palyginimą nustatyta, kad I alternatyva yra pranašesnė už II alternatyvą, nes daro mažesnį poveikį aplinkai, taip pat I alternatyvos įgyvendinimui reikalingos mažesnės laiko ir lėšų sąnaudos.

7. Atlikus tarpvalstybines konsultacijas su Latvijos Respublika, Latvijos Respublika pateikė išvadą, kad neprieštarauja PAV ataskaitoje nagrinėtai vietos I alternatyvai ir nepritarė nagrinėtai vietos II alternatyvai. 

10. Su išsamesne informacija apie priimtą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje galima susipažinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente (Klaipėda, Birutės g. 16, tel. (8 46) 466 456, 466 465).