Puslapis kraunamas...
Lietuvos Respublikos APLINKOS MINISTERIJA Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas
Meniu kraunamas...
 
svetainės medis email print
 

Informacija apie priimtus sprendimus dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių

INFORMACIJA APIE PRIIMTĄ SPRENDIMĄ DĖL UAB „FORTUM KLAIPĖDA“ BIOKURO IR ATLIEKŲ TERMOFIKACINĖS JĖGAINĖS STATYBOS KLAIPĖDOJE LEISTINUMO POVEIKIO APLINKAI POŽIŪRIU

2009-06-22

             1. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas:
Biokuro ir atliekų termofikacinės jėgainės (toliau-Jėgainė) statyba.
             2. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas:
UAB „Fortum Klaipėda“, Lypkių g. 57, LT-94100, Klaipėda, telefonas: 8-5 243 0043, faksas: 8-5 278 8221, el.p.: juozas.doniela@fortum.lt
             3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta:
4,7479 ha (kadastrinis Nr.2101/0034:83) žemės sklypas, kuriame planuojama statyti Jėgainę, yra Lypkių g. 57, Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje, Klaipėdos apskrityje. Žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis kita, naudojimo būdas – pramonės sandėliavimo objektų teritorijos. Gretimybėse įsikūrusios šios įmonės: UAB „Geoterma“, AB „Klaipėdos energija“, UAB „Mestilla“. Planuojamoje teritorijoje gerai išvystyta inžinerinė infrastruktūra – ryšių linijos, elektros linijos, vandentiekio ir nuotekų tinklai, šilumos bei karšto vandens tiekimo tinklai, dujotiekis.
Artimiausia gyvenamoji teritorija – Lypkių gyvenvietė, esanti už 500 m, Švepelių gyvenvietė, esanti už 600 m. Artimiausias Klaipėdos gyvenamasis rajonas – Gedminai, esantis už 800 m nuo planuojamos Jėgainės.
             4. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas:
UAB „AF-Enprima“, Odminų g. 8, LT-21122, Vilnius, telefonas: 8-5 210 7210, faksas: 8-5 210 7211, el.p.: rasa.alkauskaite@afconsult.com.
             5. Planuojamos ūkinės veiklos aprašymas:
Planuojama statyti termofikacinę jėgainę, kurios pajėgumas bus 20 MW elektros energijos ir 50 MW šilumos. Deginimo metu gaunama elektros energija bus tiekiama į elektros tinklus, o šiluminė energija Klaipėdos miestui. Tai bus bendro deginimo įrenginys . Katilo technologija – deginimas ant ardyno, temperatūra deginimo kameroje ≥ 850ºC. Kuro  poreikis – 36 t/valandą arba 245 000 t/metus. Kuro mišinio kaloringumas – 8,5 MJ/kg. Jėgainė dirbs 8000 valandas per metus. Jėgainė remontui per metus bus sustabdoma 3 – 4 savaitėms. Šaltuoju metų periodu jėgainė dirbs 100% pajėgumu, o šiltuoju periodu daliniu, 70 % apkrovimu. Metinis energetinis efektyvumas: 84 – 80%. Planuojama, kad Jėgainė dirbs 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Eksploatacijos laikas apie 25 metai.
Jėgainėje per metus bus sudeginama: 1) apie 115 000-130 000 t (50 % nuo bendro kuro kiekio) komunalinių atliekų po rūšiavimo jų susidarymo vietoje ir/arba antrinio rūšiavimo  (toliau-komunalinės atliekos), 2) apie 75 000 t (30% nuo bendro kuro kiekio) biokuro , 3) apie 50 000 t (20 % nuo bendro kuro kiekio) nepavojingų gamybos atliekų ir 4) 3000-3500 tūkst. Nm3 gamtinių dujų, kurios bus naudojamos tik Jėgainės paleidimo stabdymo metu. Deginamų komunalinių atliekų sudėtis: popierius ir kartonas – 10 – 30%; plastikas – 5 – 15%; virtuvės atliekos ir žalios biologiškai skaidžios – 30 – 50%; stiklas – 5 – 10%; metalas - 2 – 6%; kitos degios atliekos – 8 – 15%, kitos priemaišos – 1 – 15%. Jėgainėje nebus priimamos statybos ir griovimo atliekos, pavojingos atliekos ir medicininės atliekos.
Per metus sudeginus 245 000 t kuro, bus pagaminta 380 GWh šilumos, 110 GWh/m elektros energijos, susidarys apie 21 000 t dugno pelenų (šlako), apie 1700 t katilo pelenų, apie 5700 t išmetamųjų dujų valymo atliekų, apie 131 000 m3 gamybinių nuotekų ir apie 400 t teršalų išmetamų į aplinkos orą.
Jėgainę sudarys šie pagrindiniai įrenginiai: atliekų iškrovimo stotis ir atliekų bunkeris; biokuro iškrovimo aikštelė ir bunkeris; po oro teršalų valymo susidariusių valymo atliekų kietinimo įrenginiai ir bunkeris; šlako bunkeris ir lakiųjų pelenų bunkeris; katilas su ardynine pakura; garo turbina; išmetamųjų dujų valymo sistema; kondensato/tiekiamo vandens šildymo sistema su tiekiamo vandens rezervuaru; tiekiamo vandens siurblinės; vandens paruošimo įrenginiai ir laikymo rezervuaras; elektros sistema; jėgos transformatorius; automatizavimo sistema; paviršinių nuotekų valymo įrenginiai.
Į Jėgainę atvežtos komunalinės ir nepavojingos gamybos atliekos po svėrimo, uždaroje atliekų iškrovimo patalpoje, bus išpilamos į atliekų bunkerį. Biokuras bus iškraunamas biokuro priėmimo stotyje. Toliau atliekos ir biokuras bus nukreipiamos į uždarą bunkerį, kur bus sumaišomos. Greiferiniu kranu kuras bus paduodamas į piltuvą ir nukreipiamas į deginimo katilą. Naudojant deginimo ant ardyno technologiją, specialaus atliekų paruošimo nereikia. Esant poreikiui, Jėgainės teritorijoje bus smulkinamos stambesnės atliekos.
Jėgainės veikloje bus naudojamos šios cheminės medžiagos: 1) amoniako 25 % tirpalas bus naudojamas pačiame deginimo įrenginyje azoto oksidų (NOx) mažinimui ir vandens paruošimui. Per metus bus sunaudojama 980 t, saugomas vietoje kiekis – 10 t; 2) gesintos kalkės bus naudojamos išmetamųjų dujų valymo įrenginiuose, siekiant padidinti SO2 ir kitų rūgštinių dujų absorbcijos efektyvumą. Per metus bus sunaudojama 2400 t, saugomas vietoje kiekis – 50 t; 3) aktyvioji anglis bus naudojama išmetamųjų dujų valymo įrenginiuose, tam kad išmetamos dujos būtų apvalomos nuo dioksinų, furanų, gyvsidabrio (Hg) ir sunkiųjų metalų. Per metus bus sunaudojama 110 t, saugomas vietoje kiekis – 15 t; 4) cementas naudojamas jėgainės liekanų apdorojimo įrenginiuose. Per metus bus sunaudojama 1170 t; 5) natrio druska ir hidrazinas bus naudojamas vandens apdorojimui. Natrio druskos per metus bus sunaudojama – 0,7 t, o hidrazino –2,7 t.
Jėgainės veiklai reikalingas vanduo bus imamas iš Klaipėdos miesto centralizuotų tinklų ir paruošiamas vietiniuose vandenruošos įrenginiuose. Per metus bus sunaudojama apie 181 000 m3 demineralizuoto vandens bei 71 800 m3 neapdoroto vandens (aušinimui, plovimui ir kt.).
             6. Priemonių, numatytų neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo pasekmėms likviduoti aprašymas:
             6.1. Aplinkos oras. 1) išmetamųjų dujų valymui nuo rūgštinių dujų (sieros dioksido (SO2), vandenilio chlorido (HCl), vandenilio fluorido (HF)) bei gyvsidabrio (Hg), dioksinų, furanų ir sunkiųjų metalų (Sb, Ar, Pb, Cr, Co, Cu, Mn, Ni, V) bus naudojami neregeneraciniai pusiau sauso valymo įrenginiai.  Neregeneraciniuose pusiau sauso valymo įrenginiuose bus naudojamos gesintos kalkes ir aktyvioji anglis. Gesintos kalkės reaguos su visais rūgštiniais komponentais (SO2, HCl, HF). Be to dalis kalkių reaguos su išmetamose dujose esančiu anglies dioksidu (CO2). Aktyvioji anglis surinks gyvsidabrį (Hg), dioksinus, furanus ir sunkiuosius metalus. Priklausomai nuo teršalo, neregeneracinio pusiau sauso valymo įrenginio išvalymo efektyvumas sieks 84-99,7%. Apvalytos išmetamosios dujos iš šio oro teršalų valymo įrenginio toliau pateks į rankovinius filtrus, kurių išvalymo efektyvumas nuo kietųjų dalelių sieks iki 99 %. Rankovinis filtras susidės iš dviejų ir daugiau sekcijų, todėl net jei viena sekcija bus remontuojama, filtras veiks efektyviai. Azoto oksidų (NOx) pašalinimui iš išmetamųjų dujų bus naudojamas selektyvinis nekatalitinis valymas. Oro teršalų valymo įrenginiai išmetamąsias dujas apvalys iki ribinių verčių, nustatytų Europos Sąjungos informaciniame dokumente „European Commission Refference Document on Best Available Techniques for Waste Incineration, August 2006”, t.y. planuojama statyti Jėgainė atitiks Europos Sąjungoje taikomus geriausius prieinamus gamybos būdus (toliau - GPGB) atliekų deginimui. Teisės aktų nustatyta tvarka bus vykdomas išmetamų teršalų monitoringas.
             6.2. Atliekos. Eksploatuojant Jėgainę susidarys nepavojingos ir pavojingos atliekos. Nepavojingos atliekos – dugno pelenai (šlakas) ir katilo pelenai bus laikinai saugomi uždarame, vandeniui nelaidžiame bunkeryje ir toliau perduodami atliekų tvarkytojui. Eksploatuojant oro teršalų valymo įrenginius, susidarys pavojingos atliekos, tai lakieji pelenai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų (19 01 13*) ir išmetamųjų dujų valymo kietosios atliekos (19 01 07*). Siekiant sumažinti medžiagų išsiplovimo lygį ir galimą grėsmę aplinkai, pavojingos atliekos Jėgainėje bus apdorojamos, t.y. sukietinamos ir perduodamos atliekų tvarkytojui (numatytas šalinimas ES pavojingų atliekų klasės sąvartyne).
Sutartyse su atliekų tiekėjais bus numatyta, kokios komunalinės atliekos ir nepavojingos gamybos atliekos Jėgainėje bus priimamos, bus numatyti reikalavimai jų kokybei, numatytos priemones ir atsakomybė už sutarties sąlygų nesilaikymą. Specialia įranga periodiškai bus tikrinamas atliekų radioaktyvumas.
             6.3. Nuotekos. Ūkinės veiklos metu susidariusios nuotekos bus išleidžiamos į centralizuotus nuotekų tinklus. Jėgainėje naudojant pusiau sausą išmetamųjų dujų valymo metodą gamybinės nuotekos nesusidarys. Jėgainėje veiks uždara (cirkuliacinė) aušinimo sistema, o tai leis sumažinti gamybinių nuotekų kiekius. Nuotekos, susidariusios atliekų saugojimo bunkeryje, ir nedidelė dalis kondensato bus įpurškiamos į kūryklą, kur išgaruos deginimo metu.
Visi technologiniai procesai bus uždari, darbai vykdomi uždarose patalpose, Jėgainės teritorija bus padengta kieta ir vandeniui nelaidžia danga, todėl teršiančių medžiagų patekimas į gruntą ir paviršinius vandenis yra minimalus. Paviršinės nuotekos bus surenkamos ir valomos paviršinių nuotekų valymo įrenginiuose. Jėgainės teritorijoje bus įrengta talpykla, skirta surinkti neleistinai užterštas paviršines nuotekas iš Jėgainės teritorijos arba vandeniui, užterštam po išsiliejimų, gaisrų gesinimo ir pan. Talpykla bus pakankamo dydžio, kad surinktas užterštas vanduo galėtų būti saugomas, kol bus ištirtas, o esant būtinybei – išvalytas, prieš jį išleidžiant. Teisės aktų nustatyta tvarka bus vykdomas monitoringas.
             6.4 Triukšmas. Numatytos šios triukšmo prevencijos priemonės – triukšmingos įrangos izoliavimas triukšmą absorbuojančiomis medžiagomis; slopintuvų įrengimas įsiurbimo ir išleidimo kanaluose; garsą absorbuojančių medžiagų naudojimas sienose ir lubose; vibraciją mažinančių priemonių ir lanksčių sujungimų naudojimas ir kt.
             6.5. Kvapai. Pagrindinis kvapų susidarymo šaltinis – atliekų priėmimo patalpa ir kuro bunkeris. Komunalinių atliekų iškrovimas bei saugojimas vyks uždaroje patalpoje. Bus naudojama efektyvi kvapų sumažinimo priemonė – oras iš šių patalpų išsiurbiamas ir paduodamas į deginimo katilą. Tokiu būdu susidaro slėgio skirtumas, nemalonus kvapas kartu su kuro bunkeryje esančių oru nepatenka į išorę. Komunalinių atliekų transportavimas bus vykdomas specialiu uždaru autotransportu, kurio dėka bus išvengta kvapų pasklidimo po aplinką vežimo metu.
             7. Poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvados:
             7.1. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2008-10-27 raštu Nr. 2-3554-(2.23) pritarė planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) ataskaitai. 2009-05-27 Klaipėdos apskrities viršininko administracija raštu Nr. 2-1787-(2.23) pritarė planuojamos ūkinės veiklos galimybei.
             7.2.Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2008-11-11 raštu Nr. (4.36)-R2-2838 pritarė planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitai. 2009-05-28 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija raštu Nr. (4.36)-R2-1656 pritarė planuojamai ūkinei veiklai;
             7.3. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyrius 2008-12-03 raštu Nr. 1.9-66 pritarė planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitai. 2009-05-25 Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyrius raštu Nr.1.13-944 patikslino pateiktą išvadą dėl ataskaitos, nurodant kad neprieštarauja planuojamos ūkinės veiklos galimybei;
             7.4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2008-12-31 Normatyvinių dokumentų bei gaminių higieninės ekspertizės protokolu  Nr. E6-32 planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitai pritarė. 2009-05-28 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija Klaipėdos visuomenės sveikatos centras raštu Nr.(7.5)-V4-1264 informavo, kad Normatyvinių dokumentų bei gaminių higieninės ekspertizės protokolu  Nr. E6-32 pateikta išvada reiškia pritarimą planuojamos ūkinės veiklos galimybei.
             7.5. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys 2008-09-26 raštu Nr.(1.40)2kl-32 planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitai pastabų neturėjo ir jai pritarė. 2009-05-29 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys raštu Nr. 1.40)2kl-21 nepritarė planuojamos ūkinės veiklos galimybei.
             7.6. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta Poveikio aplinkai vertinimo programų, ataskaitų ir išvadų teikimo klausimais komisija susipažinusi su biokuro ir atliekų termofikacinės jėgainės statybos Klaipėdoje PAV ataskaita 2008-10-17 raštu Nr. (5.1.42)-A5-3642 pateikė nuomonę: „Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2008-05-29 sprendimu Nr. T11-238 „Dėl poveikio aplinkai vertinimo programos“ nepritarė planuojamai ūkinei veiklai (Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje).“
             8. Visuomenės informavimas apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą:
Pranešimas apie parengtą planuojamos ūkinės veiklos PAV programą buvo paskelbtas 2007-11-20 Klaipėdos miesto laikraštyje „Klaipėda“, 2007-11-20 respublikiniame dienraštyje „Lietuvos žinios“ ir patalpintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skelbimų lentoje. Besiribojančių su planuojamos ūkinės veiklos teritorija žemės sklypų savininkams (UAB „Mestilla“ ir UAB „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“) pranešimai apie planuojamą ūkinę veiklą buvo išsiųsti registruotais laiškais. 2007-12-03 UAB „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (toliau – Užsakovas) pateikė pastabas dėl PAV programos. PAV dokumentų rengėjas atsižvelgė į pateiktas pastabas ir jas išnagrinėjo PAV ataskaitoje. Daugiau motyvuotų pasiūlymų dėl planuojamos ūkinės veiklos iš suinteresuotos visuomenės, per teisės aktuose nustatytą terminą, nei PAV dokumentų rengėjas/ Užsakovas, nei PAV subjektai, ar atsakinga institucija negavo.
Pranešimas visuomenei apie organizuojamą viešą supažindinimą su planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaita buvo išspausdintas 2008-07-29 Klaipėdos miesto laikraštyje „Klaipėda“, 2008-07-29 respublikiniame dienraštyje „Lietuvos žinios“ ir patalpintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skelbimų lentoje. 2008-08-13 1700 val. Klaipėdos miesto savivaldybės administracinėse patalpose įvyko viešas visuomenės supažindinimas su PAV ataskaita, kuriame dalyvavo: Užsakovo ir PAV dokumentų rengėjų atstovai; Jakų bendruomenės centro atstovė; UAB „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ atstovas ir „Balticum televizija“ atstovas. UAB „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ atstovas viešo supažindinimo metu raštiškai pateikė motyvuotą pasiūlymą dėl planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitos, kuris buvo užregistruotas. PAV dokumentų rengėjas, teisės aktų nustatyta tvarka, įvertino gautą motyvuotą pasiūlymą ir atitinkamai papildė PAV ataskaitos skyrius.
Departamentas įvertinęs pateiktą PAV ataskaitą, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies ir 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, PAV dokumentų rengėjui pateikė motyvuotus reikalavimus pataisyti PAV ataskaitą ir pakartotinai organizuoti viešą visuomenės supažindinimą su pataisyta PAV ataskaita. Pranešimas visuomenei apie organizuojamą pakartotiną viešą supažindinimą su pataisyta PAV ataskaita buvo išspausdintas 2009-04-28 Klaipėdos miesto laikraštyje „Klaipėda“, 2009-04-28 respublikiniame dienraštyje „Lietuvos žinios“ ir patalpintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skelbimų lentoje, bei informuoti gretimų sklypų savininkai. 2009-05-12 1100  val. Departamento posėdžių salėje įvyko viešas visuomenės supažindinimas su pataisyta PAV ataskaita. Pakartotiniame viešame supažindinime su pataisyta PAV ataskaita dalyvavo vienas suinteresuotos visuomenės atstovas. Viešame supažindinime dalyvavo visi PAV subjektai, išskyrus Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ir Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinį padalinį. PAV dokumentų rengėjas/Užsakovas iki visuomenės viešo supažindinimo pradžios, jo metu ir po jo, suinteresuotos visuomenės motyvuotų pasiūlymų negavo.
Departamentas, gavęs PAV ataskaitą bei pataisytą PAV ataskaitą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Departamento internetinėse svetainėse paskelbė visuomenei apie UAB “Fortum Klaipėda” pateiktą planuojamos ūkinės veiklos, biokuro ir atliekų termofikacinės jėgainės statyba, PAV ataskaitą/pataisytą PAV ataskaitą bei nurodė datą iki kada visuomenė turėjo teisę kreiptis į atsakingą instituciją ir PAV subjektus jų kompetencijos klausimais ir raštu pateikti informaciją dėl galimų pažeidimų nustatant, apibūdinant ir įvertinant galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai ar vykdant PAV procedūras. Departamentas apie galimus pažeidimus informacijos negavo.
             9. Priimtas sprendimas:
Atsižvelgiant į įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, planuojamos ūkinės veiklos pobūdį ir galimą  poveikį aplinkai, ūkinė veikla – biokuro ir atliekų termofikacinės jėgainės statyba, Lypkių g. 57, Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje yra leistina.
Sprendimas priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apaugos departamento 2009-06-16 raštu Nr. (9.14.5.)-LV4-2997.
Su sprendimu siejamos sąlygos:
             9.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 2 straipsniu laisvosios ekonominės zonos teritorijoje neturi būti nuolatinių gyventojų, todėl įmonė ūkinę veiklą, apibrėžtą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 2 straipsnyje, galės vykdyti kai bus iškelti nuolatiniai gyventojai iš Laisvosios ekonominės zonos teritorijos;
             9.2.Veiklos vykdytojas Jėgainę privalo suprojektuoti, įrengti ir eksploatuoti taip, kad nebūtų viršijamos išmetamųjų teršalų ribinės vertės nustatytos Europos Sąjungos informaciniame dokumente „European Commission Refference Document on Best Available Techniques for Waste Incineration, August 2006”,
             9.3. Jėgainėje draudžiama deginti antrines žaliavas, surinktas po pirminio ir antrinio rūšiavimo; visas susidarančias „žaliąsias“ atliekas, t.y. sodų, parkų, ir želdynų tvarkymo biologiškai skaidžias atliekas; kitas, perdirbimui tinkamas atliekas; pavojingas atliekas; medicinines atliekas, kurių tvarkymui Lietuvoje yra sukurti pajėgumai.
             9.4.Ūkinės veiklos metu susidariusios pavojingos atliekos privalo būti sukietintos ir šalinamos teisės aktų nustatyta tvarka.
             9.5 Jėgainėje turi būti įrengta monitoringo sistema atitinkanti Lietuvos standartą LST EN 14181 „Stacionariųjų šaltinių išmetamieji teršalai. Automatinių matavimo sistemų kokybės užtikrinimas“.
             9.6 Veiklos vykdytojas privalo vykdyti išmetamų teršalų nepertraukiamus matavimus, kurie privalomi pagal galiojančius teisės aktus ir sudaryti galimybę visuomenei bei valstybinėms institucijoms susipažinti su matavimų rezultatais (pavyzdžiui, nepertraukiamų matavimų duomenys teikti „online“ būdu internete).
             10. Su išsamesne informacija apie priimtą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje galima susipažinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente (Klaipėda, Birutės 16, tel. 8 46 466 462).