Puslapis kraunamas...
Lietuvos Respublikos APLINKOS MINISTERIJA Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas
Meniu kraunamas...
 
svetainės medis email print
 

Informacija apie priimtus sprendimus dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių

2010-08-24 INFORMACIJA APIE PRIIMTĄ SPRENDIMĄ DĖL ŽVEJŲ PRIEPLAUKŲ ĮRENGIMO ŽEMYNINIAME BALTIJOS JŪROS KRANTE GALIMYBIŲ

2010-08-26


Informacija apie priimtą sprendimą dėl žvejų prieplaukų įrengimo žemyniniame Baltijos jūros krante galimybių
 
1. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas:
 Žvejų prieplaukos įrengimas žemyniniame Baltijos jūros krante.
 
2. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas:
 Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija, Nemuno g. 40B, LT-93277 Klaipėda, tel.: 8 46 345045, kontaktinis asmuo – Alfonsas Bargaila.
 
3. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas:
 Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas, H. Manto 84, LT-92294, Klaipėda, tel.: 8 46 398848, kontaktinis asmuo – direktoriaus pavaduotojas Saulius Gulbinskas.
 
4. Planuojamos ūkinės veiklos vieta:
 Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje buvo nagrinėtos šešios žvejų prieplaukos vietos alternatyvos Baltijos jūros pakrantėje ties Karkle ir Nemirseta. 3 ties Karklės
kaimu: Cypos upelio žiotys, piečiau ir šiauriau Rikinės upelio ir 3 Ties Nemirseta: Baltijos jūros pakrantėje ant kyšulio smaigalio, šiauriau kyšulio ir piečiau kyšulio.
 Sprendime aprašoma priimtiniausia vietos alternatyva Karklėje piečiau Rikinės upelio.
 Žvejų prieplaukos įrengimas planuojamas Pajūrio juostoje, Pajūrio regioninio parko teritorijoje, kultūriniame draustinyje. Teritorija, kurioje planuojama ūkinė veikla patenka į Karklės talasologinį draustinį, taip pat ši teritorija priskiriama „Natura 2000“ teritorijoms: BAST ir PAST – Baltijos jūros priekrantė ir Nemirsetos smiltpievės. Visa Karklės gyvenvietė yra pripažinta kultūriniu draustiniu. Nuo numatomos prieplaukos vietos iki Pajūrio regioninio parko Plazės rezervato yra apie 90 m. Atstumas nuo planuojamos ūkinės veiklos iki artimiausių sodybų 89-371 m. Artimiausi kultūros paveldo objektai: už 650 m – Karklininkų k. pradinė mokykla, už 700 m –  Bažnyčios statinių vieta.
 
5. Planuojamos ūkinės veiklos aprašymas:
Poveikio aplinkai vertinimo (toliau –PAV) ataskaitoje pateikti penki prieplaukų įrengimo techniniai sprendimai. I. Estakada ir gervė – tai pats paprasčiausias variantas. Įrenginį sudaro virš paplūdimio iškelta nuožulni estakada, kuri gali būti azūriškos konstrukcijos ir jos viršuje įrengta laivų ištraukimo gervė su specialiu vežimėliu.  Estakados apatinė dalis nusileidžia apie 1 m žemiau jūros lygio. Be to, jūroje apie 2 m gylyje įrengiamas atraminis stulpas traukimo lyno įtvirtinimui. Netoli jo iš jūros atplaukę žvejai pasigauna plūdurą lengva jungtimi pritvirtina prie lyno ir gervė pritraukia valtį ant nugramzdinto iškėlimo vežimėlio. Tai pati paprasčiausia ir krantui beveik jokio poveikio nesukelianti alternatyva. II. Bangolaužis. Apie 1 m virš vidutinio jūros lygio iškilusiu ir maždaug 2 m gylyje pastatytu bangolaužiu pridengiama tam tikra
kranto atkarpa nuo vidutinių jūros bangų. Joje esančiame paplūdimyje galima įrengti gervę ištraukimui, pakėlimo ir kitus įrenginius. 100 m ilgio bangolaužiu galima patikimai pridengti 40-50 m ilgio kranto atkarpą esant bet kurios krypties bangavimui. Nedidelės žvejų valtys galėtų būti laikomos paplūdimyje. III. Bunos tipo prieplauka. Buna – tai tiesus, dažniausiai statmenai krantui pastatytas hidrotechninis įrenginys. Jūroje jos galas gali būti 2 m arba 2,5 m gylyje, o sausumoje remiasi į kopagūbrį arba klifą. Tokią buną naudojant kaip prieplauką, virš jūros lygio ji turėtų būti iškilusi iki 1,5, o virš paplūdimio – 0,5-0,8 m. Bunos viršus tinkamas važiuoti automobiliui. Buna galėtų būti ir „T“ formos. Tiesių susikirtimo vieta būtų automobilių apsisukimo vieta. Netoli bunos galo įrengiamas 1-3 t keliamosios galios pakeltuvas žvejų laivelių bei laimikio iškėlimui. IV. Pontoninė prieplauka. Tai laikino pobūdžio variantas, kada ramaus sezono metu jūroje iš pontonų statmenai krantui yra konstruojama prieplauka, prie kurios švartuojasi laivai. V. Bangolaužiais atitvertas įplaukos kanalas su vidine prieplaukos akvatorija. Tai dviem, statmenais arba įžambiais krantui, bangolaužiais atitvertas įplaukos kanalais ir vidinė akvatorija, skirta laivų laikymui. Visais aukščiau aprašytais žvejų prieplaukų variantais, sausumoje reikalinga
įrengti infrastruktūra yra beveik vienoda. Tai yra visais atvejais prieplaukoje turi būti įrengtas privažiavimo kelias, vedantis iki laivų laikymo, nuleidimo į vandenį ir žuvies iškrovimo vietų. Taip pat turi būti automobilių stovėjimo aikštelė (skirta apie 20 automobilių arba 10 su valčių priekabomis) Žvejų reikmėms ir įrangos sandėliavimo yra būtinos buitinės ir pagalbinės patalpos. Pasirinktas optimaliausias jūrinės dalies sprendinys – bangolaužiais atitvertas įplaukos kanalas su vidine prieplaukos  akvatorija.
Prieplaukos teritorija išsidėstytų paplūdimyje (žemutinė dalis virš jūros lygio pakilusi 1,6 m) su būtiniausiais infrastruktūros objektais. Viršutinė prieplaukos teritorijos dalis būtų ant kopagūbrio. Ši aikštelė būtų 3,5 m virš jūros lygio. Viršutinę ir apatinę teritorijos dalis jungtų nuvažiavimo šlaitas. Svarbiausia uždaro tipo prieplaukėlės dalis yra susieinantys, iki 2,5 m gylio į jūrą išvesti molai. Susieidamos ties vartais jų galvos sudaro 20 m pločio vartus ir nuo jūros atriboja apie 12800 m2 avanuostą. Apytikris šiaurinio molo ilgis – 280 m, o pietinio – 285 m. Šiaurinio molo galva sudaro apie 20 m, o pietinio – 24 m. Avanuostą gaubiantys molai virš vandens iškilę ne mažiau kaip 1,5 m. Molų galvos pridengtos masyviais luitais. Akvatorijoje, kuri šiandien driekiasi tarp 0 ir 1-1,5 m izobatų, būtų įrengtas vidinis baseinas (60x80 m). Šį baseiną saugantys molai būtų ne mažiau kaip 2 m virš jūros lygio. Molai remtųsi į paplūdimio kopagūbrį. Į vidinį baseiną vestų 12 m pločio vartai. Kadangi vidinį baseiną supanti teritorija yra 1,6 m aukštyje, kuris per didelis įlipti į mažus laivelius, įkelti ir iškelti žūklės padargus, baseiną sups 1,5 m pločio ir tik 1 m virš vandens iškilusi berma arba tikroji prieplaukos krantinė. Avanuostas bei vidinis baseinas bus išgilinamas iki 3 m. Kadangi molų galvos išvestos tik iki 2,5 m gylio, tikslinga formuoti ir išorinį 30 m pločio, apie 70 m ilgio ir 3,5 m gylio išorinį įplaukos kanalą. Gylis vartuose bus padidintas iki 4 m. Avanuostą supanti 1,6 m iškilusi teritorija sudarytų apie 7740 m2. Planuojama prieplauka sausumoje užims iki 1,2 ha, o jūroje apie 2,5 ha ploto. Teritoriją su Karklės gyvenvietės gatvių tinklu jungtų 25 m ilgio keliukas. Prie keliuko bus įrengtas nedidelis sargo namelis (3x5 m). Prieplaukoje bus įrengtos patalpos žvejų poreikiams (30x10 m), patalpa būtinos įrangos saugojimui, patalpos administracijai, buitinė patalpa. Teritorijoje bus kranas ir aikštelė (5x5 m) prie kurios laivai papildys degalus. Aikštelė turės nedidelį nuolydį į centrą, centre bus įrengta anga ir nuotekų surinkimo talpa degalų nutekėjimo atveju. Teritorijos šiaurinėje dalyje bus įrengta vieta mini ledo generatoriui (2x3 m).
Šiaurės vakariniame vidinio baseino kampe numatyta stacionari vieta nedidelei žemsiurbei.
 
6. Priemonių, numatytų neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo pasekmėms likviduoti, aprašymas:
 
6.1. Atliekos. Visos atliekos tiek statybos metu tiek ir eksploatacijos metu bus surenkamos ir perduodamos atliekų tvarkymo įmonėms. Prieplaukos eksploatacijos metu atliekų surinkimui prieplaukos teritorijoje bus įrengti konteineriai stiklui, plastikui, popieriui ir kitoms atliekoms.
 
6.2. Dirvožemis. Užbaigus statybos darbus bus atkuriama pažeista augmenija ir bus taikomos mechaninės erozijos prevencijos priemonės (šakų klojimas, žabatvorių įrengimas ir pan.).
 Gilinimo metu iškastas tinkamas gruntas pirmiausia bus panaudotas prieplaukos teritorijos formavimui ir gretimų kranto ruožų tvarkymui.
Pabaigus statybos darbus teritorija bus rekultivuota, atkurtos natūralios gamtinės buveinės naudojant tik kopagūbriui būdingą smėlinį gruntą ir atitinkamos augalijos rūšis.
 Prieplaukos eksploatacijos metu bus vykdomas krantų monitoringas ir, esant būtinybei, bus taikomos krantotvarkinės priemonės.
 
6.3. Biologinė įvairovė. Biologinės įvairovės apsaugai numatytos sekančios priemonės:
 
a. Statant prieplauką, esant būtinybei kirsti medžius ir krūmus, darbai nebus vykdomi nuo kovo 1 d. iki rugsėjo 1 d.;
 
b. Siekiant riboti žmonių lankymąsi Plazės gamtiniame rezervate, ribojant lankytojų srautus bus pastatyti perspėjamieji ženklai ties rezervato riba;
 
c. Siekiant sumažinti poveikį paukščiams, prieplaukos hidrotechninių įrenginių statyba bei grunto kasimo darbai juroje nebus vykdomi gruodžio – kovo mėnesiais;
 
d. Siekiant išvengti neigiamo poveikio Rikinės upelio žuvų bendrijoms, prieplaukos bus projektuojamos taip, kad išliktų natūralūs šių upelių žemupiai.
 
6.4. Monitoringas. Tiek statybos metu, tiek vykdant ūkinę veiklą, valčių prieplaukos valdytojas vykdys gyvosios gamtos (augmenijos ir žiemojančių vandens paukščių (išskyrus kirus)) ir kranto zonos (kranto (paplūdimys ir apsauginis kopagūbris), jūros dugno (povandeninis šlaitas)) monitoringą.
 
7. Pateiktos poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvados:
 
7.1. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyrius 2010-01-20 raštu Nr.1.13-140 nurodė, kad susipažino su PAV ataskaita, jai bei planuojamai ūkinei veiklai pritaria.
 
7.2. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba 2010-02-01 raštu Nr. 1-19-10 pritarė PAV ataskaitai ir planuojamai ūkinei veiklai.
 
7.3. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys pagal savo kompetenciją nepateikė motyvuotų išvadų dėl ataskaitos ir
planuojamos ūkinės veiklos galimybių, tačiau 2010-05-17 raštu Nr.(1.40)2Kl-34 nepritarė žvejų prieplaukų įrengimo žemyniniame Baltijos jūros krante pagal suformuluotą patikslinimą „Saugomų teritorijų tarnyba bei Pajūrio regioninio parko direkcija ūkinei veiklai pritarė ir neprieštaravo PAV ataskaitoje numatytai žvejų prieplaukos vietos alternatyvai piečiau Rikinės upelio“, kaip neatitinkančiam teritorijų planavimo dokumento – „Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano“ (Patvirtintas 2005-06-02 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-282).
 
7.4. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2010-01-19 raštu Nr.2-118-(2.23) nurodė, kad išnagrinėjo pateiktą PAV ataskaitą ir planuojamos ūkinės veiklos galimybes ir joms pritarė su pastaba, kad numatant poveikio sumažinimo priemones statybos ir eksploatacijos metu turi būti nurodyta atsakinga institucija, kuri bus atsakinga už šių priemonių įgyvendinimą ir finansavimą.
 
7.5. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2010-03-05 raštu Nr. (7.13)-V4-650 pritarė poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai ir planuojamos ūkinės veiklos galimybėms pasirinktose alternatyvu vietose.
 
7.6. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2010-05-27 raštu Nr. (5.1.42)-A5-1916 pritarė pateiktos ataskaitos derinimui bei planuojamai ūkinei veiklai – žvejų
prieplaukos įrengimui žemyniniame Baltijos jūros krante Karklės kaime, Kretingalės seniūnijoje, Klaipėdos rajone, išskyrus nagrinėjamai vietos alternatyvai ties Cypos upelio žiotimis, vadovaujantis 2009-08-27 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-365.
 
7.7. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2010-04-12 raštu Nr.V3-10.7-539 nepritarė prieplaukai šiauriau Rikinės upelio (šiaurinis variantas), nes ši teritorija patenka į Pajūrio regioninio parko Plazės gamtinį rezervatą ir visoms trims prieplaukoms ties Nemirseta, nes suskaidytų žiemojantiems vandens paukščiams tinkamų biotopų vientisumą. Planuojamos prieplaukos vietos šalia Rikinės (pietinis variantas) ir Cypos upeliais yra galimos, tačiau, kaip prioritetinė vieta, kaip palankiausia saugomoms gamtinėms vertybėms prie Cypos upelio. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos nurodė ir sąlygas, kurių laikantis galėtų būti įrengta prieplauka.
 
7.8. Pajūrio regioninio parko direkcija 2010-02-10 raštu Nr. 6.4-062 pritarė PAV ataskaitoje numatytai planuojamos ūkinės veiklos galimybei ties Cypos upelio žiotimis ar piečiau Rikinės upelio žiočių.
 
7.9. Palangos miesto savivaldybės administracija 2010-01-28 raštu Nr. (4.21.) D3-247 PAV ataskaitai ir planuojamai ūkinei veiklai pritarė.
 
8.Visuomenės informavimas ir dalyvavimas:
 
Pranešimas apie parengtą planuojamos ūkinės veiklos PAV programą buvo paskelbtas 2009-05-26 Klaipėdos miesto laikraštyje „Klaipėda“, 2009-05-29  respublikiniame laikraštyje „Lietuvos žinios“, 2010-05-23 Palangos miesto laikraštyje „Palangos tiltas“, 2010-05-27 laikraštyje „Banga“ ir paskelbtas Klaipėdos miesto
savivaldybės administracijos, Palangos miesto savivaldybės administracijos ir Klaipėdos rajono savivaldybės Kretingalės seniūnijos skelbimų lentose. Motyvuotų pasiūlymų dėl planuojamos ūkinės veiklos iš suinteresuotos visuomenės, per teisės aktuose nustatytą terminą, nei PAV dokumentų rengėjas, nei užsakovas, nei PAV subjektai, nei atsakinga institucija negavo.

Pranešimas visuomenei apie organizuojamą viešą supažindinimą su planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaita 2009-11-18 buvo paskelbtas Klaipėdos rajono  savivaldybės Kretingalės seniūnijos, 2009-11-20 Palangos miesto savivaldybės administracijos skelbimų lentose, išspausdintas 2009-11-19 respublikiniame  laikraštyje „Lietuvos žinios“, 2009-11-19 Klaipėdos miesto laikraštyje „Klaipėda“, 2009-11-18 Palangos miesto laikraštyje „Palangos tiltas“, 2009-11-18 laikraštyje „Banga“. Viešas visuomenės supažindinimas su PAV ataskaita įvyko 2009-12-04 16 val. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos posėdžių salėje. Susirinkime dalyvavo 14 dalyvių.
 Vadovaujantis Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo (Žin., 2005, Nr.93-3472; 2010, Nr. 89-4732) 36 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – Departamentas) Departamento internetinėje svetainėje paskelbė visuomenei apie gautą Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitą bei nurodė datą iki kada visuomenė turėjo teisę kreiptis į atsakingą instituciją ir PAV subjektus jų kompetencijos klausimais ir raštu pateikti informaciją dėl galimų pažeidimų nustatant, apibūdinant ir įvertinant galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai ar vykdant PAV procedūras. Departamentas apie galimus pažeidimus  informacijos negavo.
 
9. Atsakingos institucijos sprendimo pobūdis, jo priėmimo data ir su juo siejamos sąlygos.
 
Atsižvelgiant į įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, planuojamos ūkinės veiklos pobūdį ir galimą poveikį aplinkai, ūkinė veikla, žvejų prieplaukos įrengimas Karklėje į pietus nuo Rikinės upelio, yra leistina. Sprendimas priimtas 2010-08-24 raštu Nr. (9.14.5.)-LV4-4415.
 
Su sprendimu siejamos sąlygos: Tolimesniuose planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo etapuose - teritorijų planavimo dokumentų ir techninės dokumentacijos rengimo stadijose privalo būti įgyvendintos Sprendimo 6 punkte numatytos priemonės neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo pasekmėms likviduoti.
 
10. Kur ir kada galima susipažinti su išsamesne informacija apie priimtą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje.
 
Su išsamesne informacija apie priimtą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje galima susipažinti darbo dienomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente (Klaipėda, Birutės 16, tel. 8 46 466 462).