Puslapis kraunamas...
Lietuvos Respublikos APLINKOS MINISTERIJA Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas
Meniu kraunamas...
 
svetainės medis email print
 

Informacija apie priimtus sprendimus dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių

2014-05-28 Informacija apie priimtą sprendimą dėl vėjo energijos parkų įrengimo Baltijos jūros Lietuvos ekonominėje zonoje ir teritoriniuose vandenyse veiklos galimybių leistinumo poveikio aplinkai požiūriu

2014-05-28

Informacija apie priimtą sprendimą  dėl vėjo energijos parkų įrengimo Baltijos jūros Lietuvos ekonominėje zonoje ir teritoriniuose vandenyse veiklos galimybių leistinumo poveikio aplinkai požiūriu

 
 
1. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas:
Vėjo energijos parkų įrengimas Baltijos jūros Lietuvos ekonominėje zonoje ir teritoriniuose vandenyse.
 
2. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas:
UAB „Baltic Energy Group“, Subačiaus g. 1-10, Vilnius, tel. 8 5 2615365, faks. 8 5 2104308. Kontaktinis asmuo – Dainius Jurėnas.
 
3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta:
Baltijos jūros Lietuvos ekonominė zona ir teritoriniai vandenys.
 
4. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas:
Klaipėdos Universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas, H. Manto g. 84, LT-92294 Klaipėda, tel. 8 46 398848, faks. 8 46 398845. Kontaktinis asmuo – direktoriaus pavaduotojas dr. Saulius Gulbinskas.
 
5. Planuojamos ūkinės veiklos aprašymas:
Planuojama ūkinė veikla – vėjo energijos parkų įrengimas Baltijos jūros Lietuvos ekonominėje zonoje ir teritoriniuose vandenyse. Poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) ataskaitoje buvo išnagrinėtos keturios galimos vėjo elektrinių (toliau – VE) parkų vietos: dvi Lietuvos teritoriniuose vandenyse (L-2 ir L-3) ir dvi Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje (L-5 ir L-1). Visi analizuojami plotai išdėstyti nuo 20 iki 40 m gyliuose, t.y. gyliuose, kurie yra techniškai priimtini vėjo elektrinių statybai. Parkų įrengimas iki 20 m nesvarstomas dėl galiojančių aplinkosauginių draudimų. Dvi siūlomos vėjo parkų vietos: L2 bei didesnioji parko L3 dalis patenka į LR teritorinę jūrą ir yra išsidėstę labiau centrinėje LR jūros rajono dalyje. L2 parko rytinė dalis yra arčiausiai Kuršių nerijos kranto, atstumas iki jo 3,4 km. L3 parko rytinė riba yra penkis kartus labiau nutolusi nuo jūros kranto; atstumas iki Klaipėdos miesto paplūdimių yra 17,4 km. Likusių dviejų – L1 ir L5 vėjo elektrinių parkų plotai yra LR išskirtinėje ekonominėje zonoje ir labiau nutolę nuo kranto. L1 VE parkas yra 30,9 km atstumu nuo kranto linijos, L5 – 27,1 km atstumu. Alternatyvių VE parkų vietų techniniai parametrai: L1 – plotas 18 km2, vidutinis jūros gylis - 38 m; L2 – plotas 33km2, vidutinis jūros gylis - 32 m; L3 – plotas 17 km2, vidutinis jūros gylis - 37 m; L5 – plotas 121 km2, vidutinis jūros gylis - 32 m. Visų analizuojamų keturių VE parkų plotai užima 189 km2 arba 2,89% Lietuvos jūrinės erdvės.
 
Į esamų saugomų bei NATURA 2000 teritorijų ribas planuojami VE parkai nepatenka. Nuo planuojamų VE parkų artimiausios saugomos ir NATURA 2000 teritorijos yra išsidėsčiusios 1-27 km atstumu: Baltijos jūros biosferos poligonas (atstumas iki L-1 parko - 13 km); Baltijos jūros talasologinis draustinis (atstumas iki L-5 parko - 17 km, iki L-3 parko - 9 km); Baltijos jūros priekrantė (atstumas iki L-5 parko - 17 km, iki L-3 parko - 9 km); Kuršių nerijos nacionalinis parkas (atstumas iki L-2 parko - 970 m); Kuršių nerija (atstumas iki L-2 parko - 970 m); Pajūrio regioninis parkas (atstumas iki L-3 parko - 13,6 km); Nemirsetos smiltpievės (atstumas iki L-3 parko - 16 km).
 
Nagrinėjamuose VE parkuose planuojama įrengti VE su tradicinėmis pamatų konstrukcijomis, t.y. tiesioginiu pamatų montavimu į jūros dugną. Parkuose analizuojamos skirtingų VE modelių įrengimo galimybės. Konkretūs sprendiniai bus parinkti statybos projekto rengimo metu. VE parkų sklypuose numatoma galimybė įrengti Nordex 2,5 MW galios, bokšto aukštis – 70-120 m, rotoriaus skersmuo 90 m; Vestas 3 MW galios, bokšto aukštis parenkamas pagal vietovę, rotoriaus skersmuo – 112 m; GE Energy 3,6 MW galios, bokšto aukštis parenkamas pagal vietovę, rotoriaus skersmuo – 111 m; RePower 5 MW galios, bokšto aukštis – 90 m, rotoriaus skersmuo – 126 m. PAV ataskaitoje pateikiama teoriškai apskaičiuota galima jūros parkų galia statant skirtingo galingumo VE. Reali instaliuota galia ir VE skaičius priklausys nuo įrengimui pasirinktų VE modelių: Nordex 2,5 MW galingumo VE sklypuose bendras numatomas turbinų skaičius nuo 38 iki 270 vnt., kurių bendra galia VE parkuose svyruotų nuo 95 iki 675 MW; Vestas 3 MW galingumo VE plotuose bendras turbinų skaičius planuojamas nuo 30 iki 213 vnt., bendra galia nuo 90 iki 639 MW; GE Energy 3,6 MW galingumo bendras turbinų skaičius planuojamas nuo 22 iki 160 vnt., bendra galia nuo 79 iki 576 MW; RePower 5 MW galingumo bendras turbinų skaičius planuojamas nuo 15 iki 109 vnt., bendra galia nuo 75 iki 545 MW. Atstumai tarp turbinų nustatomi priklausomai nuo VE aukščio, galingumo, turbinų skaičiaus ir tipo. Nustatyta, kad didesnę nominalią vėjo parkų galią galima užtikrinti panaudojus mažesnės galios Nordex 2,5 MW modelio turbinas (270 turbinų L-5 parke sudarytų 675 MW).
 
Pagrindiniai technologiniai vėjo energijos parkų veiklos etapai susideda iš statybos, eksploatacijos ir išmontavimo etapų. Statybos etapo metu VE dalys yra atgabenamos į statybos vietą ir sumontuojamos. Pagrindiniai jūrinės VE įrengimo darbai: pamatų įrengimas, bokšto montavimas, gondolos montavimas, menčių montavimas, VE pajungimas prie elektros perdavimo sistemos. Eksploatacijos etape vėjo elektrinėms bus reikalinga jų darbo priežiūra, remontas bei patikros. VE parkų aptarnavimo darbams gali būti naudojami nedideli laivai, kurie galėtų patogiai priplaukti ir švartuotis prie VE bei iš kurių aptarnaujančiam personalui būtų saugu patekti į VE aptarnavimo platformą. VE išmontavimo procesų eiliškumas yra atvirkščias statybos etapo procesui: elektros tiekimo infrastruktūros išardymas, rotoriaus išmontavimas, gondolos, bokšto išardymas bei (dalinis) VE pamatų išardymas. Visos VE dalys transportuojamos į krantą ir priduodamos antriniam panaudojimui, perdirbimui arba utilizavimui.
Elektros energijos perdavimas iš jūros VE parkų priklauso nuo parko dydžio ir jo atstumo iki krante esančio pajungimo prie elektros tinklų taško. Galimi du jūros VE parko prijungimo prie elektros sistemos būdai: kintamos srovės perdavimas ir nuolatinės srovės perdavimas. Elektros energijos perdavimui dideliais atstumais pirmenybė teikiama nuolatinės srovės perdavimui.
 
PAV ataskaitoje nagrinėjami du pagrindiniai vėjo elektrinių parkų jūroje jungimo į sausumos elektros perdavimo tinklus sprendiniai: dezintegruotas – jungiant atskirai kiekvieną jūros vėjo elektrinių parką (sklypai L1-L5) prie 110 kV galios elektros tinklų, esančių Baltijos pajūrio zonoje; integruotas – atsižvelgiant į bendrus faktorius, susijusius su jūros vėjo panaudojimu energijai gaminti, Europos Sąjungos strategija ir Lietuvos ketinimus sujungti į bendrą sistemą šalies ir Švedijos elektros tinklus.
 
Dezintegruoto jungimo alternatyva. Pirma dezintegruoto jungimo alternatyva yra galima statant atskirus jūros VE parkus sklypuose L1-L5. Šiuo atveju būtų galimybė nutiesti povandeninius kabelius, jungiančius VE su krante esančiomis pastotėmis: L1 sklypo VE parkas, kurio didžiausia galia 80-100 MW, galėtų būti sujungtas su Nidos 110 kV pastote; L2 sklypo VE parkas, kurio didžiausia galia 150-180 MW, galėtų būti sujungtas su Klaipėdos 330 kV pastote; L3 sklypo VE parkas, kurio didžiausia galia 75-95 MW, galėtų būti sujungtas su Klaipėdos 330 kV pastote; L5 sklypo VE parkas, kurio didžiausia galia 545-675 MW, galėtų būti sujungtas su Šventosios 110 kV pastote arba Palangos 110 kV pastote.
 
Antra dezintegruoto sujungimo alternatyva yra kiekvieno VE parko sujungimas kabeliu tiesiogiai su 330 kV Klaipėdos pastote. Tokiu atveju kabelio išėjimo į krantą taškas ir trasa sausumoje turėtų būti sutapatinta su kabelio „NordBalt“ trasa.
 
Integruoto jungimo alternatyva. Integruoto jungimo atveju būtų statoma nauja pastotė – bendro jungimo taškas jūroje. Nauja pastotė būtų jungiama prie „NordBalt“ kabelio.
 
Lietuvos teritorijos bendrojo plano papildymo jūrine dalimi konkretizuotuose sprendiniuose numatyti du pagrindiniai koridoriai – šiaurinėje dalyje su išėjimu į krantą ties Būtinge ir NordBalt kabelio trasa, kurie būtų naudojami VE parkų jūroje gaminamos elektros energijos perdavimui į elektros tinklus sausumoje.
 
PAV ataskaitoje išnagrinėta planuojamų VE parkų įtaka atskiriems aplinkos komponentams. Galimas VE parko poveikis hidrodinaminei situacijai didžiąja dalimi priklausys nuo elektrinių tvirtinimo prie jūros dugno būdo bei pamato dydžio. Vieno polio konstrukcijos, kurių pamato diametras paprastai siekia 3-3,5 metro, o elektrinių bokštai yra nutolę vienas nuo kito daugiau kaip 100 metrų dažniausiai neturi reikšmingos įtakos vandens srovės režimui.
 
VE pamatų įrengimas bei povandeninių kabelių klojimas gali įtakoti laikiną suspenduotų dalelių kiekio padidėjimą vandens storymėje. Vandens drumstumo padidėjimas pamatų įrengimo metu priklausys ir nuo pasirinktų technologinių priemonių. Prognozuojama, kad poveikis bus lokalinis ir laikinas, todėl esminio neigiamo poveikio jūrinėms buveinėms neturės. Dugno nuosėdose nėra susikaupusių kenksmingų cheminių medžiagų, kurios statybos metu galėtų sukelti antrinę taršą.
 
Įrengiant VE bus pažeistos dugno buveinės, mažo ploto VE pamato įrengimo vietoje. Bendras suardytos buveinės plotas priklausys nuo pasirinktų VE modelių, pagrindų konstrukcijų ir elektrinių skaičiaus skirtinguose parkuose. Šis fizinis buveinės suardymas bus grįžtamas, bet tik pasibaigus eksploatacijos periodui, kai visos VE konstrukcijos bus išardytos ir išvežtos. Po jų išvežimo laisvas dugno plotas greitai pasidengs vyraujančiais dugno biotopų taksonais. Mažiausiai dugno ploto užimtų ir buveinių sunaikintų RePower (5 MW) modelio vėjo elektrinių parkai su monopolitinio tipo pagrindais, daugiausiai - Nordex (2,5 MW) modeliai su trikojinio tipo konstrukcijų pagrindais. Įrengus visus planuojamus vėjo elektrinių parkus, bus sunaikinta nuo 0,0032 iki 0,0530 km2 ploto dugno buveinių. Vėjo elektrinių povandeninių dalių konstravimo periodu prognozuojamas vandens drumstumo padidėjimas, galintis turėti trumpalaikį neigiamą poveikį dugno organizmams. Šis poveikis bus lokalus ir nereikšmingas. Įrengtos vėjo elektrinių povandeninės konstrukcijos taps antriniu (dirbtiniu) substratu, tinkamu įvairiems sėsliems vandens organizmams prisitvirtinti, todėl tai padidins buveinių ir dugno bendrijos įvairovę, padidins biomasę ir rūšių gausumą. Atsižvelgiant į suardyto ir naujai sukurto dirbtinio substrato plotų santykį, galima teigti, kad vėjo elektrinių parkai neturės reikšmingo neigiamo poveikio dugno buveinėms ir bentosiniams organizmams. Be to, atstumai tarp atskirų vėjo elektrinių bus gana dideli, todėl suminio poveikio dugno organizmų atžvilgiu nenumatoma.
 
Dėl statybų metu (VE pagrindo įrengimo, polių kalimo) keliamo triukšmo galimas neigiamas fizinis poveikis žuvims arba trikdymo poveikis. Poveikio atstumas priklauso nuo atliekamų darbų tipo, jūrinės aplinkos (gylio, dugno tipo), rūšies jautrumo. Vykdant statybos darbus žuvys laikinai pasitrauks iš statybos vietos. Pabaigus įrengimo darbus, žuvys sugrįš, todėl numatomas tik trumpalaikis nereikšmingas poveikis. Galimam neigiamam poveikiu sumažinti numatyti statybos darbų apribojimai žuvų neršto metu. Dalis bentofagių žuvų maisto paieškai naudojamų dugno buveinių gali būti sunaikinta įrengiant VE pamatus. Atsižvelgiant į santykinai nedidelius atskirų VE pamatų plotus ir didelius atstumus tarp VE, teigiama, kad neigiamas lokalaus pobūdžio poveikis bentofagių žuvų mitybinei bazei nebus reikšmingas.
 
Jūroje ties Lietuvos Baltijos jūros krantais planuojami VE parkai L1, L3 ir L5 nesukels neigiamo poveikio paukščiams, nes jie saugiais atstumais yra nutolę nuo kranto ir saugomų teritorijų, nepersidengia su svarbiomis žiemojančių paukščių susitelkimo vietomis. Migruojantys paukščiai nebus reikšmingai neigiamai veikiami vėjo elektrinių parkų statybos, eksploatacijos ir eksploatacijos nutraukimo metu. Tikėtina, kad traukiantys paukščiai paprasčiausiai vengs planuojamų teritorijų. Intensyviausiai paukščiai migruoja pakrantės ir priekrantės ruože, o VE parkai Lietuvos IEZ planuojami toliau nuo kranto, todėl nenumatomas neigiamas poveikis migruojantiems paukščiams. Parkas L2 nuo Kuršių nerijos nacionalinio parko ir PAST ribos nutolęs apie 1 km, nuo BAST ir kranto linijos – 3,4 km. Dėl elektrinių išsidėstymo L2 parkas gali sudaryti tam tikrą barjerą migruojantiems paukščiams, todėl veikiant parkui gali būti reikalingas elektrinių darbo ribojimas intensyvios paukščių migracijos metu.
 
Siekiant išvengti galimo susidūrimo su tanklaiviu būtina atsižvelgti į esamus navigacinio saugumo reikalavimus prieš statant VE parkus. Analizuojami VE parkų plotai nepatenka į esamus ir planuojamus Lietuvos IEZ ir teritorinių vandenų laivybos koridorius, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, Šventosios uosto ir Būtingės terminalo akvatorijas ar laivų inkaravietes. Todėl tanklaivio ar kito laivo susidūrimo su planuojamomis VE rizika yra minimali.
 
VE parkų eksploatavimo metu aplinkos oro teršalų emisijos galimos iš aptarnaujančių laivų vidaus degimo variklių. Teršalų emisijos priklauso nuo laivo tipo, tonažo, variklių tipo, apkrovimo, darbo režimo bei nuo deginamo kuro rūšies. Nurodoma, kad atviroje jūroje, toli nuo kranto ir gyvenamosios ar visuomeninės aplinkos, yra palankios teršalų sklaidos sąlygos, todėl išmetami teršalai bus lengvai išsklaidomi ir poveikio krante esančiai gyvenamajai aplinkai neturės. PAV ataskaitoje teigiama, kad VE parkuose dirbantys laivai atitiks tarptautinių organizacijų (MARPOL) reikalavimus. Tarša VE statybos ir demontavimo metu bus lokali ir laikina.
 
Pagal pateikiamas RePower 5 MW modelio VE gamintojų technines charakteristikas, vienos VE sukeliamas triukšmo lygis gali siekti apie 100 dBA. Triukšmo vertinimas atliktas modeliavimo programa WindPRO 2.6.1.252. Vertinant triukšmo sklaidą pagal atliktą modeliavimą, VE sukeliamo triukšmo lygis iki 45 dBA (HN 33:2011) sumažės už 0,71 km nuo L1 ploto, už 0,84 km nuo L2 ploto, už 0,82 km nuo L3 ploto ir už 1,04 km nuo L5 ploto. VE parkų įrengimas jūroje numatomas 3,4-30,9 km atstumu nuo kranto. Tokiu atstumu nuo kranto VE keliamas triukšmas ar kita fizikinė tarša neturės jokios įtakos pajūrio gyventojams.
 
VE keliamas triukšmas po vandeniu gali atbaidyti žuvis ir žinduolius. Triukšmas poveikio bestuburiams ir planktoniniams organizmams neturi. Didžiausias jūriniams gyvūnams neigiamas poveikis gali būti statybos metu. PAV ataskaitoje nurodomos rekomenduojamos naudoti polių įrengimo metu triukšmo mažinimo priemonės (oro burbulų uždanga apie polius, izoliacinių medžiagų naudojimas, įspėjimo metodas išbaidant gyvūnus panaudojant garsinius signalus, darbų ribojimas biologiškai jautriais periodais). Eksperimentais nustatyta, jog elektromagnetinis laukas neturi įtakos jūriniams ir bentosiniams gyvūnams. Magnetinis laukas, kurį sukuria energijos perdavimas kabeliu, neįtakoja bentosinių gyvūnų orientacijos, judėjimo ir fiziologijos.
 
PAV ataskaitoje nagrinėjimui VE parkų vietos alternatyvos – L-1, L-2, L-3, L-5 parkų rajonai – buvo pasirinktos kaip galimai sukeliančios mažiausiai konfliktų dabartiniam jūros naudojimui ir aplinkosauginiams apribojimams. Geriausiu technologiniu potencialu pasižymi L-5 parkas, kuriame pagaminamos elektros energijos galimybės yra dvigubai didesnės negu parkų L-1, L-2 ir L-3 kartu sudėjus. Tarp išnagrinėtų alternatyvų reikšmingiausias neigiamas poveikis priskirtinas L-2 parkui. Ši alternatyva komplikuota dėl galimo vizualinio poveikio Kuršių nerijos kraštovaizdžiui, mažo atstumo nuo jau įsteigtų NATURA 2000 teritorijų ir Kuršių nerijos - UNESCO saugomo gamtos ir kultūros paveldo paminklo. Mažiausiu poveikiu aplinkos komponentams pasižymi parkas L-3, tačiau VE parko L-3 rajonas pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano papildymo jūrinių teritorijų dalimi konkretizuotus sprendinius patenka į Klaipėdos uosto išorinio reido saugos zoną, kuriai nustatyti laivybos keliams taikomi apribojimai. Visas parko L-1 rajonas projekto DENOFLIT „Jūrų buveinių ir rūšių inventorizacija NATURA 2000 tinklo plėtrai Baltijos jūros Lietuvos išimtinėje zonoje“ metu identifikuotas kaip vertingas biotopas ir jame pasiūlyta steigti NATURA 2000 BAST teritoriją. Projektas DENOFLIT taip pat pasiūlė rytinį parko L-5 pakraštį priskirti prie paukščių žiemojimui svarbių teritorijų ir potencialių NATURA 2000 PAST teritorijų. Pažymėtina, kad poveikis bioįvairovei projekto DENOFLIT pasiūlytose svarstytų alternatyvų vietose reikšmingiausias būtų tik VE statybos laikotarpiu, tačiau pati VE veikla NATURA 2000 teritorijose, jei tokias būtų nuspręsta čia įsteigti, taptų nesuderinama. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano papildymo jūrinių teritorijų dalimi konkretizuotus sprendinius atsinaujinančių išteklių vystymo prioritetas yra nustatytas didžiojoje dalyje L-5 parko ploto, kuris patenka į Energijos išteklių gavybos funkcinį rajoną. Kitose PAV ataskaitoje nagrinėtų VE įrengimo alternatyvų vietose – L-1, L-2, L-3 - atsinaujinančios energetikos vystymas nenustatytas. Atsižvelgiant į konkretizuotus bendrojo plano sprendinius L-5 parko ploto ribos turi būti patikslintos taip, kad jos sutaptų su Energijos išteklių gavybos funkcinio rajono rytine riba. Tokiu būdu taip pat būtų išspręsti konfliktai su naujų saugomų teritorijų steigimu ir karinių stebėjimų zonos apribojimais.
 
PAV ataskaitoje numatyta, kad plotuose, kur galima VE statyba, turės būti atliekami aplinkos stebėjimai. Monitoringą sudaro aplinkos būklės vertinimas statybos metu (skirtas statybos darbų poveikio vertinimui ir prevencijai), kasmetiniai tyrimai per visą vėjo elektrinių darbo periodą (skirti VE parko darbo poveikio gamtinei aplinkai stebėsenai) ir užbaigus eksploataciją. Siekiant palyginti poveikio teritoriją su gretima ir vertinti pokyčius, monitoringas turės būti numatytas ne tik būsimo vėjo elektrinių parko ribose bet ir gretimoje akvatorijos dalyje. Monitoringo metu turės būti įvertinta: 1) įtaka dugno bendrijoms dėl tiesioginio užstatymo, nuosėdų kaitos bei pamatų ir konstrukcijų atsiradimo; 2) įtaka būdingų žuvų įvairovei dėl naujų buveinių atsiradimo (pamatų, konstrukcijų); 3) poveikis jūros ir migruojantiems paukščiams, pritraukimas, trikdymas ar susidūrimai su vėjo elektrinėmis; 4) įtaka jūros žinduoliams.
 
PAV ataskaitoje pateikta išvada, kad apibendrinus PAV ataskaitoje išnagrinėtas alternatyvas, planuojama ūkinė veikla – vėjo elektrinių parkų įrengimas – palankiausiai vertinama ir gali būti vykdoma VE parke L-5 koreguojant parko ribą.
 
6. Priemonės, numatytos neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo pasekmėms likviduoti:
6.1. Siekiant išvengti neigiamo poveikio vandeniui numatoma: naftos produktų išsiliejimo iš VE tikimybei sumažinti statyti modernias VE, kuriose po gondolomis yra įtaisomi iki 40 m3 talpos (priklausomai nuo turbinų modelių) tepalų surinktuvai, kurie neleidžia teršalams patekti į jūrinę aplinką, įvykus neplanuotam išsiliejimui dėl turbinos gedimo. Visos VE sistemos, naudojančios tepalus yra sandarios. Siekiant išvengti galimo korozijos jūrinei aplinkai jėgainių konstrukcijos yra apdorojamos antikorozinėmis medžiagomis.
 
6.2. Siekiant sumažinti galimus laivų susidūrimus su VE, ar išvengti kabelių pažeidimų, laivų patekimas į jėgainių parką bei laivyba parko akvatorijoje ar šalia jo bus reguliuojama. VE parkas bus suprojektuotas ir pastatytas taip, kad patenkintų šiuos reikalavimus: 1) galimas avarinis rotoriaus(ių) sustabdymas paieškos ir gelbėjimo veiksmų, kovos su tarša ar gelbėjimo darbų vykdymo parke ar šalia jo atvejais; 2) visi VE turbinų generatoriai bus pažymėti aiškiai matomais, unikaliais identifikavimo ženklais. Identifikavimo ženklai bus apšviesti žemo intensyvumo šviesa, matomi iš laivo, tuo įgalinant aptikti juos atitinkamu atstumu ir išvengti susidūrimo; 3) visi vėjo turbinų generatoriai turės valdymo (kontrolės) įrangą valdymui iš centrinės vėjo parko būstinės; 4) numatyti saugaus turbinų sustabdymo metodai; 5) VE turbinų generatorių valdymo įranga suteiks galimybę operatoriui iš centrinės vėjo parko būstinės nustatyti ir išlaikyti pageidaujamą turbinų menčių padėtį; 6) patekimas į VE numatytas ir iš viršaus (sraigtasparnio) per turbinos kabinos dangtį, jei priplaukimas jūra neįmanomas; 7) nustatytas minimalus saugus prošvaistos aukštis tarp jūros lygio (prie vidutinio vandens lygio aukščio) ir VE rotorių. Jis turėtų būti tinkamas aptarnaujančių laivų tipams, bei netranzitiniams laivams. Prošvaistos ir kitos ypatybės, kurios gali įtakoti laivybos saugą, bus apibrėžtos kiekvienu atskiru atveju. Projektavimo stadijoje bus aptartos ir nustatytos statybą aptarnaujančių laivų plaukiojimo taisyklės ir apibrėžti jų maršrutai. Siekiant išvengti avarijų/susidūrimų su įprastai eksploatuojamais laivais, statybos rajono vieta ir koordinatės bus paskelbtos oficialiai iš anksto. Statybos aikštelė bus apšviesta nakties metu. Nuolatinis laivybos stebėjimas šalia statybos aikštelės (kaip vizualus iš statybos darbuose dalyvaujančių laivų ir/ar pasitelkiant budintį eismo saugos laivą, taip ir radaro pagalba) padės sumažinti bei išvengti susidūrimų riziką. Siekiant išvengti papildomų avarijų ar susidūrimų, Saugios laivybos administracijai bus pranešta apie statybos datas šalia laivybos linijų (ypač kabelių klojimo metu). Eksploatacijos metu centrinėje VE būstinėje bus budima 24 valandas per parą. Operatorius turės jūrlapį su GPS (angl. Globali Positioning System – globali pozicionavimo sistema, leidžianti nustatyti objekto koordinates bet kurioje pasaulio vietoje) ir kiekvienos jėgainės parke koordinates bei identifikavimo numerius. Tą pačią informaciją turės ir Lietuvos Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, institucija atsakinga už žmonių paieškos ir gelbėjimo, taip pat teršimo incidentų likvidavimo darbų organizavimą jūroje. Siekiant greitų ir adekvačių atsakomųjų veiksmų avarijos, nelaimingo atsitikimo ar kitu atveju statybos ir eksploatacijos metu, operatyvinės procedūros (pranešimai, ryšių priemonės, reagavimo pajėgos ir įranga, turbinų stabdymo/paleidimo procedūros ir kt.) bus nustatytos VE parko žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršimo incidentų likvidavimo plane.
 
6.3. VE statybos darbų metu triukšmo poveikiui sumažinti, siekiant išvengti ilgalaikio poveikio jūros gyvūnams, ypač žuvių ištekliams, siūloma polių kalimo darbų nevykdyti žuvų neršto periodais. Žuvų neršto ir migracijos laikotarpiu pagrindinių darbų nevykdyti gruodžio – birželio mėnesiais. Pagrindiniai statybos darbai galėtų būti vykdomi liepos – rugpjūčio mėnesiais.
 
6.4. Siekiant užtikrinti paukščių pasitraukimą saugiu atstumu nuo VE parkų, dieną visas VE dalis siūloma įrengti kuo labiau matomas. Naktį VE apšvietimą siūloma mažinti, panaudojant baltos spalvos blyksinčias švieseles.
 
6.5. Siekiant sumažinti poveikį kraštovaizdžiui, bokštai ir mentės dažomos natūraliais, neatspindinčiais šviesos, šviesiai pilkos ar baltos spalvos atspalviais. Parenkant spalvą būtina atsižvelgti į navigacinio saugumo reikalavimus, siekiant sumažinti galimo susidūrimo su laivais riziką.
 
6.6. Planuojamos ūkinės veiklos poveikiui socialinei – ekonominei aplinkai sumažinti, žvejybos įmonėms, dėl žvejybai skirtų plotų sumažėjimo, siūloma nustatyti kompensacija pagal atskirų įmonių metinius sugavimus prarastuose konkrečiuose žvejybos plotuose. Atsiradus laikiniems apribojimams VE parkų statybų metu, žvejyba galėtų būti vykdoma gretimuose rajonuose.
 
6.7. Siekiant išvengti neigiamo poveikio kultūros paveldui, planuojamuose VE statybos plotuose, prieš atliekant bet kokius darbus, turi būti atlikta detali dugno paviršiaus nuotrauka, leidžianti identifikuoti pavojingus objektus, tame tarpe ir nuskendusius laivus. Esant bent mažiausiam įtarimui, bus reikalingi papildomi archeologiniai tyrinėjimai, siekiant nustatyti palaidotų objektų archeologinę vertę bei pavojingų kliūčių kilmę. VE išsidėstymas ir kiekis planuojamo parko ribose gali būt laisvai keičiamas priklausomai nuo dugne esančių objektų, išlaikant atstumus reikalingus saugumui užtikrinti.
 
7. Poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvados:
7.1. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2010-05-04 raštu Nr. 2-1029-(2.23) pritarė PAV ataskaitai bei planuojamos ūkinės veiklos galimybėms.
 
7.2. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2010-09-28 raštu Nr. (4.42)-R2-3058 pritarė PAV ataskaitai ir neprieštaravo planuojamos ūkinės veiklos galimybėms.
 
7.3. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2010-05-27 raštu Nr. (5.1.42)-A5-1917 pritarė PAV ataskaitai bei planuojamos ūkinės veiklos galimybėms.
 
7.4. Palangos miesto savivaldybės administracija 2010-06-15 raštu Nr. (4.21.)-D3-1911 pritarė PAV ataskaitai ir planuojamos ūkinės veiklos galimybėms.
 
7.5. Neringos miesto savivaldybės administracija 2010-06-14 raštu Nr. (4.16)V15-1278 PAV ataskaitą vertino gerai ir pritarė PAV ataskaitoje minimai ūkinei veiklai, išskyrus vėjo energijos parko įrengimą L2 plote dėl galimo neigiamo L2 vėjo energijos parko poveikio jūros kraštovaizdžiui, kultūros paveldui, natūralioms buveinėms ir biologinei įvairovei.
 
7.6. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys 2010-05-10 raštu Nr. (1.40)2KL-33 PAV ataskaitai pritarė bei neprieštaravo planuojamai ūkinei veiklai pagal suformuluotą vertinimą – „Vertinant Kuršių nerijos gamtinę, kultūrinę ir rekreacinę svarbą siūloma atsisakyti VE parko įrengimo L2 plote“.
 
7.7. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija išnagrinėjusi PAV ataskaitą, 2010-05-25 raštu Nr. UD-9.1.6.1816 informavo, kad numatomos ūkinės veiklos teritorijos nepatenka į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją, todėl pastabų neturi.
 
7.8. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija 2010-05-25 raštu Nr. 2-2585(61) informavo, kad išnagrinėjus PAV ataskaitą pagal kompetenciją pastabų ir siūlymų neturi.
 
7.9. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyrius 2010-05-11 raštu Nr. 1.13-699 PAV ataskaitai ir planuojamos ūkinės veiklos galimybėms pritarė.
 
7.10. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2010-05-26 raštu Nr. (7.13.)-V4-1697 PAV ataskaitai bei planuojamos ūkinės veiklos galimybėms pasirinktoje vietoje pritarė.
 
7.11. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 2010-09-03 raštu Nr. (8.3-10)-3-2436 informavo, kad išnagrinėjusi PAV ataskaitą, pagal savo kompetenciją pastabų jai neturi ir planuojamai ūkinei veiklai pritaria.
 
7.12. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, susipažinusi su pateikta PAV ataskaita, 2010-09-24 raštu Nr. 2D-5084(12.52) informavo, kad pastabų ir pasiūlymų jai neturi.
 
7.13. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (toliau – Tarnyba) 2014-04-15 raštu Nr. (4)-V3-832 (7.21) nepritarė VE parko L-1 ir L-2 statybai. Tarnyba neprieštaravo, kad būtų įgyvendinama PAV ataskaitoje nagrinėtų Baltijos jūroje planuojamų VE L-3 ir L-5 parkų statyba laikantis šių sąlygų:
                    VE parko jūroje jungimas į sausumos elektros perdavimo tinklus galimas tik integruoto jungimo alternatyva – jungiamasi prie „NordBalt“ kabelio jūroje arba dezintegruoto jungimo alternatyvos II variantu, VE parko sujungimas kabeliu (požeminiu) tiesiogiai su 330 kV Klaipėdos pastote, kabelio išėjimo į krantą taškas ir trasa sausumoje sutapdinta su kabelio „NordBalti“ trasa.
 
                    VE parko pagrindinių statybos darbų (polių kalimo) nevykdyti gruodžio – birželio mėnesiais.
 
                    Vėjo elektrinių statyba 800 m atstumu negalima nuo Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijų centro Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto 2013-11-25 rašte Nr. JMTC-13-8 pateiktų potencialių saugomų teritorijų plėtros ribų, Klaipėdos –Venspilio plynaukštėje.
 
Aukščiau išvardintos neigiamo poveikio aplinkai sumažinimo priemonės turi būti vykdomos planuojamos ūkinės veiklos užsakovo lėšomis.
 
8. Visuomenės informavimas apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą: Pranešimas visuomenei apie viešą supažindinimą su planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaita išspausdintas 2009-10-31 respublikiniame laikraštyje „Lietuvos žinios“ ir 2009-10-31 rajoniniuose laikraščiuose „Klaipėda“, „Palangos Tiltas“ ir „Banga“. Skelbimai apie viešą supažindinimą su planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaita buvo iškabinti Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Palangos ir Neringos miesto savivaldybių skelbimų lentose. Kvietimai dalyvauti PAV ataskaitos pristatyme faksu ir el. paštu buvo išsiųsti Pajūrio regioninio parko direkcijai, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Palangos miesto savivaldybės administracijai, Neringos miesto savivaldybės administracijai, LR Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos šaltinių skyriui, VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“, ekologiniam klubui „Žvejonė“. Viešas supažindinimas įvyko 2009-11-20 d. 14 val. Klaipėdos mokslo ir technologijų parko posėdžių salėje, adresu: H. Manto 84, Klaipėda. Susirinkime dalyvavo 13 dalyvių: PAV rengėjų atstovai, užsakovo atstovai, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, Klaipėdos rajono, Palangos miesto savivaldybių atstovai, ekologinio klubo „Žvejonė“ atstovai. Susirinkimo metu buvo pristatyta ir aptarta parengta PAV ataskaita, pateikti pasiūlymai ataskaitos rengėjams dėl vertinimo kriterijų. Susirinkime neigiamos nuomonės dėl vėjo elektrinių įrengimo jūroje nebuvo išsakyta.
 
Departamentas, gavęs PAV ataskaitą, 2013-01-29 bei pakartotinai 2014-02-25 Departamento internetinėje svetainėje paskelbė visuomenei apie gautą UAB „Baltic Energy Group“ vėjo energijos parkų įrengimo Baltijos jūroje Lietuvos ekonominėje zonoje ir teritoriniuose vandenyse PAV ataskaitą bei nurodė datą iki kada visuomenė turi teisę kreiptis į atsakingą instituciją ir PAV subjektus jų kompetencijos klausimais, bei raštu pateikti informaciją dėl galimų pažeidimų nustatant, apibūdinant ir įvertinant galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai ar vykdant PAV procedūras. Per terminą, nustatytą Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos apraše (Žin., 2005, Nr. 93-3472; 2011, 108-5122), informacijos iš suinteresuotos visuomenės dėl galimų pažeidimų vykdant PAV procedūras negauta.
 
9. Atsakingos institucijos sprendimo pobūdis, jo priėmimo data ir su juo siejamos sąlygos: Atsižvelgiant į įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, planuojamos ūkinės veiklos pobūdį ir galimą poveikį aplinkai, planuojama ūkinė veikla – vėjo energijos parko įrengimas Baltijos jūros Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje pakoreguotame L5 plote – leistina. Sprendimas priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2014-05-23 raštu Nr. (4)-LV4-1282.
Su sprendimu siejamos sąlygos:
 
1. Vėjo elektrinių įrengimas gali būti vykdomas VE parke L-5 koreguojant parko ribą ir nustatant parko ribų koordinates:
 
E
N
20°34'18,837''
55°56'10,535''
20°17'44,745''
55°59'20,542''
20°18'26,461''
56°02'16,830''
20°28'25,587''
56°02'13,573''
20°30'08,260''
55°58'36,003''
 
2. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius privalo įgyvendinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2014-04-15 raštu Nr. (4)-V3-832(7.21) pateiktoje išvadoje dėl PAV ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių, nustatytas sąlygas.
 
3. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius privalo įgyvendinti PAV ataskaitoje numatytas priemones neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo pasekmėms likviduoti.
 
Pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant sprendimą:
 
1. Lietuvos Respublikos Seimo 2012-06-26 nutarimu Nr. XI-2133 patvirtintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (Žin., 2012, Nr. 80-4149) numatoma kuo geriau panaudoti vietinius išteklius, tame tarpe ir vėjo energiją, o kartu sumažinti kuro importą bei pagerinti aplinkosaugos būklę.
 
2. Statant ir eksploatuojant vėjo elektrinių parką nebus padarytas reikšmingas neigiamas poveikis saugomoms teritorijoms, kraštovaizdžiui, kultūros paveldo objektams, aplinkos orui, paviršiniam vandeniui, žemės gelmėms, gyvūnijai, socialinei aplinkai bei visuomenės sveikatai.
 
3. Numatytos priemonės neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo pasekmėms likviduoti.
 
4. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai neprieštaravo ir pritarė planuojamai ūkinei veiklai, kuri būtų vykdoma PAV ataskaitoje išnagrinėtoje VE parko L-5 alternatyvos vietoje.
 
10. Su išsamesne informacija apie priimtą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje galima susipažinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente (Klaipėda, Birutės g. 16, tel. (8 46) 466, 462 466 465).


2012-10-24 Informacija apie priimtą sprendimą dėl suskystintų gamtinių dujų importo terminalo ir su juo susijusios veiklos infrastruktūros objektų statybos ir veiklos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu
2012-06-11 Informacija apie priimtą sprendimą dėl vėjo jėgainių parko Pagėgių ir Lumpėnų seniūnijose Pagėgių savivaldybėje įrengimo ir veiklos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu
Informacija apie priimtą sprendimą dėl 110 kv elektros perdavimo linijos Kretinga-Benaičiai statybos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu
2011-11-17 Informacija apie priimtą sprendimą UAB “Algnita” eksploatuoti netinkamų transporto priemonių demontavimo aikštelės įrengimo leistinumo poveikio aplinkai požiūriu
2011-11-11 Informacija apie priimtą sprendimą UAB “Orgstatyba” Klaipėdos rajono Kantvainių smėlio ir žvyro telkinio naujame plote naudojimo leistinumo poveikio aplinkai požiūriu
2011-11-04 Informacija apie priimtą sprendimą UAB “Baltijos karjerai” Dieglių smėlio telkinio naudojimo leistinumo poveikio aplinkai požiūriu
2011-08-10 Informacija apie priimtą sprendimą Ližių naftos gavybos aikštelės įrengimo ir eksploatacijos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu
2011-06-27 Informacija apie priimtą sprendimą dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto Malkų įlankos akvatorijos gilinimo maksimaliai galimiems laivams priimti leistinumo poveikio aplinkai požiūriu
2011-05-16 Informacija apie priimtą sprendimą dėl Girkalių naftos telkinio vystymo leistinumo poveikio aplinkai požiūriu
2011-03-17 Informacija apie priimtą sprendimą dėl gyvenamojo namo su priklausiniais atstatymo leistinumo poveikio aplinkai požiūriu
2011-03-09 Informacija apie priimtą sprendimą dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanalo gilinimo ir platinimo leistinumo poveikio aplinkai požiūriu
20011- 02-24 Informacija apie priimtą sprendimą dėl 750 kw bendros galios 3 vėjo elektrinių statybos Drevernos kaime, Klaipėdos rajone leistinumo poveikio aplinkai požiūriu
2011-01-12 Pranešimas apiepriimtą sprendimą dėl UAB „Manifoldas“ planuojamo Auksoro naftos gavybos aikštelės įrengimo ir eksploatacijos Endriejavo seniūnijoje, Klaipėdos rajone galimybių leistinumo.
2010-12-21 Pranešimas apie priimtą sprendimą dėl asociacijos „Stariškiai“ planuojamos rekreacinės teritorijos, numatant ilgalaikio stacionaraus poilsio pastatų statybą ir eksploataciją Kairių kaime, Klaipėdos raj. galimybių leistinumo
2010-12-06 Pranešimas apie priimtą sprendimą dėl Audriaus Valaišos mažo galingumo (iki 250 kW) vėjo elektrinės statybos ir eksploatacijos Tintelių kaime, Kūlupėnų
2010-11-19 Pranešimas apie priimtą sprendimą dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ Klaipėdos geležinkelio mazgo Pauosčio kelyno rekonstrukcijos galimybių leistinumo.
2010-11-19 Pranešimas apie priimtą sprendimą dėl L.Butajevo, P.Keinio, D.Griciaus, K.Dajoro mažaaukščių gyvenamųjų namų ir mažaaukščių komercinės paskirties pastatų statybos ir eksploatacijos Ketvergių kaime, Klaipėdos rajone galimybių
2010-09-28 Pranešimas apie priimtą sprendimą dėl UAB „Alvetos karjerai“ žvyro karjero 24,7 ha plote Pagėgių žvyro telkinio I sklype naudojimo galimybių leistinumo
2010-08-24 INFORMACIJA APIE PRIIMTĄ SPRENDIMĄ DĖL ŽVEJŲ PRIEPLAUKŲ ĮRENGIMO ŽEMYNINIAME BALTIJOS JŪROS KRANTE GALIMYBIŲ
2010-07-19 INFORMACIJĄ APIE PRIIMTĄ SPRENDIMĄ DĖL PIETINĖS JUNGTIES TIESIMO TARP KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO IR IXB TRANSPORTO KORIDORIAUS GALIMYBIŲ
Informacija apie priimtą sprendimą dėl UAB „Energijos grupė“ ir UAB „Šilutės vėjo projektai“ vėjo elektrinių parko Šilutės rajone leistinumo poveikio aplinkai požiūriu
Informacija apie priimtą sprendimądėl A. Zabarausko ūkininko sodybos įkūrimo Baičių kaime, Klaipėdos rajone leistinumo poveikio aplinkai požiūriu
Informacija apie priimtą sprendimą dėl Kristinos Vizgirdaitės planuojamos ūkinės veiklos – ūkininko ūkio sodybos statybos - leistinumo poveikio aplinkai požiūriu
Informacija apie priimtą sprendimą dėl UAB „Prima parte“ Pagėgių žvyro ir smėlio telkinio I sklypo naudojimo leistinumo poveikio aplinkai požiūriu
INFORMACIJA APIE PRIIMTĄ SPRENDIMĄ DĖL BRONISLAVO PLESKŪNO PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS – ŪKININKO ŪKIO SODYBOS SU GYVENAMUOJU NAMU STATYBOS GROPIŠKIŲ KAIME, KLAIPĖDOS RAJONE - LEISTINUMO POVEIKIO APLINKAI POŽIŪRIU
Informacija apie priimtą sprendimą dėl Asociacijos „Stariškiai“ mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos sklypų suformavimo Kairių kaime
INFORMACIJA APIE PRIIMTĄ SPRENDIMĄ DĖL UAB „FORTUM KLAIPĖDA“ BIOKURO IR ATLIEKŲ TERMOFIKACINĖS JĖGAINĖS STATYBOS KLAIPĖDOJE LEISTINUMO POVEIKIO APLINKAI POŽIŪRIU
INFORMACIJA APIE PRIIMTĄ SPRENDIMĄ DĖL UAB „LL INVESTICIJOS“ NAFTOS GAVYBOS GRĘŽINYJE „ŠILALĖ-1“ STEMPLIŲ KAIME, ŠVĖKŠNOS SENIŪNIJOJE, ŠILUTĖS RAJONE POVEIKIO APLINKAI POŽIŪRIU
INFORMACIJA APIE PRIIMTĄ SPRENDIMĄ DĖL UAB „MINIJOS NAFTA“ NAFTOS GAVYBOS POŠKŲ KAIME ESANČIAME PLOTE POVEIKIO APLINKAI POŽIŪRIU
Informacija apie Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente 2006m. priimtus sprendimus dėl planuojamų ūkinių veiklų leistinumo

[Archyvas]

XML